Valgyk braškes ir žirnius - būsi sveikas ir žvalus!

Valgyk braškes ir žirnius - būsi sveikas ir žvalus!

29. Nov 2013, 12:32

Sveikutės. Kaip laikotės, vis žvarbėjant orams, kai pirmutinis sniegutis jau pakuteno nosis ir skruostus ?

Mes, pripažinsiu, regis visai „nedraugai” su prastais orais, bet keik įmanydami stengiamės su jais susidraugauti.

Iš pradžių pagalvojau, hm, koks imuniteto stiprinimas, jei mūsų pipiras dažnokai serga . . . Bet tuomet pasidomėjau, jog normalu, vaikučiui, kuris lanko kolektyvą sirgti net 6 ar 8 kartus per metus ! Na, normalu pagalvojau, tai turbūt, bet visgi nesinori taip dažnai namuose būti, praleisti smagias šventes darželyje ar kitas pramogas.

Tad nusprendžiau pasidalinti keletu mūsų imuniteto stirpinimo būdų. Jie galbūt, atrodys paprasti, bet,  pripažinkim, dažniausiai tai kas elementaru yra greičiausiai ir pamirštama.

Pas mus peršalimas neretas, kartą jau turėjome ir nemaloniąją pūlingą anginą . . .

Taigi, mums svarbu, kad mažiau sirgtume, nes mažų vaikučių imunitetas būna dar labai gležnas.

Pirmiausia klaidos, kurias mes darėme:

-          nesigrūdinome. Na, žinoma, kol buvo mažas kūdikėlis palikdavau perrenginėdama šiek tiek nuogutį, bet augant tuo ir baigėsi. Na, o dabar, maudantis, stengiuosi sūnų bent kelis kart perlieti kontrastiniu dušu – šaltas, šiltesnis, šaltas, šiltesnis.

-          Per greit „mušdavom“ temperatūrą, šiai nepasiekus 38 laispnių. Dabar žinau, jog reikia leisti vaiko imunitetui pačiam jungti gynybinę funkciją ir kovoti su virusais bei bakteijomis, antraip imunitetas tik silps . . .

-          Mažas buvimas gryname ore. Kai gimė sūnus buvo pats žiemos siūbavimas, tad su naujagimiu dar ilgai nekišom nosies laukan. Tik pagerėjus orams. O tai yra klaidelė. Juk, bent keliolikai minučių būtina „lįsti“ laukan. Nors tai „kompensavau“ dažnu kambario vėdinimu. Ir tikrai, pastebiu, kai kambaryje tvanku – sunkiau užmigti, o štai, kai oras grynas – daug geriau užmiegame visi.

Na, o dabar pagrindiniai mūsų kovos būdai – GRYNAS ORAS. Net, jei vaikas serga, bet neturi temperatūros, lauke nėra vjėo, stengiamės bent keliolikai minučių išeiti laukan pasivaikščioti. Žinoma aktyvuolį suvaldyti sunku, bet jau pats žino, jei nori laukutin, kai serga, pats pasisako „mamyte, nelakstysiu“. Na, o kai vaikas sveikas, laukan žygiuojam kasdien – na, žinoma atsižvelgiam į orą.

Jau minėtas kambario vėdinimas, taip pat labai svarbus.

Nemažai dėmesio reikia skirti MITYBAI. Na, pastaroji, prisipažinsiu nėra mūsų stirpioji „vieta“, ir kiek apmaudoka, nes egzistuoja taisyklė, jog didžiąją dalį įtakos msų sveikatai, išvaizdai, savijautai ir imunitetui turi mityba. Esam iš tų smaližiukų, ir cukriuku papiknaudžiauti mėgstam, bet čia mamytė pikta, kartais įsikiša. Tad gera alternatyva – vaistinėse parduodami čiulpinukai, kurie ir imunitetui stiprinti tinka ir gomuriukui skanūs.

Imunitetui ir gerai savijautai būtini VITAMINAI IR MINERALAI. Vasaros metu, kur kas didesnis pasirinkimas – šviežios daržovės, vaisiai.

Vadovaujuosi taisykle, kad geriausia valgyti tai, kas užauginta PAS MUS. Žinoma, neatsisakome vaisių, atvežtinių, bet jie vartojami saikingai.

Tad stengiuosi, kad savaitės maisto racioną BŪTINAI sudarytų įvairūs maisto produktai. Vitaminai – C, B1, B2, B6, PP, folio rūgštis ir kiti itin veiksmingi ir naudingi ne tik vaiko, bet ir suagusiojo organizmui, yra būtini. Ypač sergant, jų poreikis padidėja. Tad savaitiniame meniu visada pamainom būna varškės patiekalai, šviežio pieno gėrimas (kalcio šaltinis), daržovių sriubytės su natūraliu vištienos sultiniu – pasitarnauja produktai užauginti mūsų daržiuke, užšaldyti šaldiklyje, ar galų gale pirkti. Taip pat žuvis – šios nestinga, tėtis tikras žvejas.

 20131129122624-16345.jpg

Bet neretai perkam lašišos. Ji maistinga, turi nemažai vertingų vitaminų.

SALOTYTĖS – be jų neįsivaizduoju, nei savaitės. Mėgstam įvairias. Vasarą gaminam iš to, ką užsiauginame – ridikėliai, agurkai, salotos, krapukai, pomidorai, svogūnai – kaip tik sugalvojame. Na, o žiemą – perkam, žinoma ne tokios naudingos, aip vasaros sezonu, bet vistiek naudingųjų medžiagų, kaip ir mineralų, ir vitaminų tikrai turi.

 20131129122714-65630.jpg

ŽIRNIAI - turi aminorūgščių, geležies, jodo, magnio, cinko, seleno, kalcio, fosforo ir kalio, vitaminų B, PP, C, E. Šiuos labai mėgstam valgyti šviežius. Na, o žiemai prisišaldau į indelius.

 20131129122819-45637.jpg

BRAŠKĖS – jose vitamino C netgi daugiau, nei citrusiniuose vaisiuose ! O kas gali būti sveikiau ir skaniau už savam dare užaugintą braškytę ? Tad pasmaližiaujam jomis ir šiuo metu, ir dar žiemužei užteks – užsišaldėme.

 20131129122855-15245.jpg

MORKOS – šių užasiauginau nemažai, tad vitaminuakis mėgautis galim bet kada. Mėgstu morkų – obuolių salotas, šių neatsisako ir vaikas, mat jos salstelia.

MĖSA – tai geriausias geležies šaltinis, tad stengiamės valgyti įvairios.

MAISTO PAPILDAI IR ARBATOS

Nors, daug kas skeptiškai žiūri į įvairius maisto papildus, vitaminų kompleksus, mes jeims nesakome – ne. Mat žiemą itin trūksta saulės,tad natūralų, kad ir vitD pritrūksta. Tam kompensuoti mes vartojame žuvų taukus. Jie ne itin „skanūs< tad renkame vaisių skonio, skirtą vaikams. Dėl Omega rūgščių nauda organizmui visakeriopa.

Taip pat turime vitamino C kapsuliukių.

Na, o kai jau matome, kad „griebia“ liga – peršalimas, pirma mūsų pagalba – KARŠTOKA ARBATĖLĖ su medumi. Kai sūnui pabosta gerti „nuobodžią arbatą“, mes pateikiame ją įdomiau, na ir tada jau be atskalbinėjimų ji igeriama gardžiai.

 20131129122943-79967.jpg

Tam imame obuoliuką, išskobiame, įpilame veiksmingos arbatėlės, papuošiam cinamono lazdele ir mėgaujamės, vejam ligas šalin.

 20131129123051-38864.jpg

Mūsų pagrindinės arbatėlės – ČIOBRELIAI, dėl savo anstispetinių savybių labai naudonga arbata, tad kosint ji mums nepamainoma. RAMUNĖLĖS – turi priežuždegiminių savybių, tad baciloms vyti – puikiai tinka.

Toliau INCHALIACIJOS, šioms turim inchaliatorių ir eterinių aliejukų. Pastaruoju – pipirmėčių (įsigijom neseniai), įtrinam krūtinuką ir padukus, prieš tai PAKAITINAM kojeles, užmaunam vilnones kojinytes. Žinoma, kaitinam kojas tik tuomet, jei nekarščiuojam.

Kiti veiksmingi peršalimo priešai – česnakiukas, citrina, imbieras, kolkas nelabai mėgstami mūsų sūnaus, bet, kartais pavyksta „apgauti“, dedu į sultinius, baigiant virti, kad nesuvirtų. O cirtina gardinam arbatėlę su medumi.

Štai tokie, regis paprasti būdai, bet ištiesų veiksmingi, kurie padeda sustiprinti imunitetą bei sunegalavus bent šiek tiek greičiau sveikti.

 20131129123144-29364.jpg

BŪKITE SVEIKI !

Mama Roberta

jaldija jaldija 30. Nov 2013, 19:36

Labai patiko arbatėlės obuolyje idėja 👍

29. Nov 2013, 13:28

Dėkui 😉 Visiems žinomi dalykai, bet pasikartosiu, dažnai pamirštami, iškart griebiamasi vaistų susirgus, neleidžiam organizmui pačiam pakovoti, antikūnių gamintis. P.S.tėčio laimikių būta ir didesnių, čia ką pavyko rasti užfiksuota kiek didesnę 😃

Pamiršau paminėti probiotikus, jei labai teigiamai veikia, ypač po ligų.

Gerda_M Gerda_M 29. Nov 2013, 13:11

oho, pasistengei! 😀 Iš tiesų, surašei tokius elementarius dalykus, bet jie tokie svarbūs! Kartais net pamirštame apie juos.. Ačiū, kad priminei tai, kas svarbu kiekvieniems namams ir kiekvienai šeimai 😀
O jau nuotraukų fainumas - emocijos, džiugesys, džiaugsmas, šypsenėlės 😀 SUPER 😀 O ir tėtuko laimikis neblogas 😀)