Motinos pienas patenkina ne tik maisto, bet ir vandens poreikį, kuris būtinas kiekvienam, net ir mažiausiam, žmogui. Juk motinos piene vanduo sudaro beveik 90 procentų viso tūrio. Taip gamta užtikrina kūdikio aprūpinimą vandeniu labai patogiu ir švariu būdu. Apie tai kalbamės su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku, knygos „Kūdikio žindymas“ autoriumi.
O jeigu kūdikis maitinamas mišinėliais?
Mišinėliai yra dirbtinis fabrike pagamintas produktas. Ruošiant mišinėlį, vandens į mišinėlio miltelius pilama būtent tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Vanduo – kaip mišinėlio paruošimo komponentas – reikalingas ir naudojamas jau nuo pačios pirmosios tokio maitinimo dienos. Todėl labai svarbu, kad jis atitiktų visus geriamojo vandens reikalavimus ir būtų tinkamas kūdikiams.
Koks vanduo tinka maisteliui ruošti?
Ne bet koks! Vanduo, kurį naudosite kūdikio maistui ruošti ar gerti, privalo griežtai atitikti visus Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus. Pirmiausia toks vanduo turi būti švarus. Jame negali būti virusų, bakterijų ir parazitų. Be to, reikėtų ištirti, ar vanduo neužterštas nuodingomis cheminėmis medžiagomis. Jeigu vanduo semiamas iš kieme iškasto šulinio, kitų negilių individualių gręžinių, būtina specializuotoje laboratorijoje patikrinti jo kokybę. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad nitratais užterštas kas antras šachtinio šulinio vanduo.
Nitratai ypač pavojingi nėščioms moterims, kūdikiams bei mažiems vaikams, nes jie greičiausiai pažeidžiami. Nitratai, susijungę su hemoglobinu, neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti deguonimi. Blogiausia tai, kad nitratų niekaip negalima pastebėti neištyrus laboratorijoje, nes jie neturi skonio, kvapo bei spalvos. Todėl, jei neturite galimybių reguliariai tirti vandens laboratorijoje, rinkitės tokį vandenį, kurio saugumu būsite garantuoti. Patariama vartoti kūdikių maistui tinkamą vandenį „Akvilė“, kuriame visiškai nėra nitratų. Jis natūraliai šarminis, švelnaus skonio, jį galima vartoti kasdien be apribojimų.
Kūdikių maisteliui ruošti vanduo iš šulinio gali netikti ir dėl biologinių teršalų, ypač jeigu netoliese yra gyvulių ar paukščių laikymo vietos. Paprastų buitiškų vandens švarinimo būdų – filtravimo ir virinimo – ne visada užtenka. Verdant sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, pirmuonys, kirmėlių kiaušinėliai. Virintame vandenyje į indo dugną netirpiomis nuosėdomis nukrenta kalcio junginiai. Deja, daugelio kitų cheminių teršalų virinimas iš vandens nepašalina, o jos mažam vaikui gali būti labai kenksmingos.
Ar pasitikėti vandeniu „iš krano“?
Kartais didžiuodamiesi sakome, kad Lietuvoje vandentiekio vandens kokybė yra gera, galime gerti vandenį iš čiaupo. Tačiau tai, kas tinka sveikam suaugusiam žmogui, gali visiškai netikti kūdikiams ir mažiems vaikams. Miestų vandentiekio vandens kokybę įprastai tikrina specialios tarnybos ir leidžia tiekti tik standartus atitinkantį vandenį. Tačiau, jeigu vanduo net ir iš giluminio artezinio gręžinio veržiasi labai kokybiškas, dar labai svarbu, kokiais vamzdynais jis atiteka į jūsų namus. Jei vamzdžiai pasenę, parūdiję, vanduo gali ten užsiteršti ir pridaryti bėdų jį išgėrusiajam. Taigi pasitikėti vien tik į miesto vandentiekio bokštą pakeliamo vandens „sertifikatais“ tikriausiai būtų per drąsu, periodiškai tirti reikėtų ir iš savos virtuvės čiaupo bėgantį vandenį. Ypač, jeigu šeimoje yra mažų vaikų.
Vandens galima nusipirkti. Kuris geriausias?
Mažiems vaikams visiškai netinka gazuotas ir stipriai mineralizuotas vanduo. Gazuotų gėrimų nesiūlykite ir vyresniems vaikams, nes karbonatai gali sukelti nemenkų pilvo problemų net suaugusiesiems, o kūdikiams tai yra dažna pilvo pūtimo, dieglių ir kitokių nemalonumų priežastis. Didelė vandens mineralizacija vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis bei inkstus, mineralų perteklius gali išderinti medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje.
Geriausia rinktis vandenį, kurio etiketėje rasite aiškų įrašą apie jo tinkamumą vartoti visai šeimai, net ir patiems mažiausiems. Pavyzdžiui, „Akvilę“. Tokio patikimo vandens nereikia nei filtruoti, nei virinti, jį galima gerti „gyvą“.
