Vasaris – idealiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito

Lietuvoje besibaigiant žiemai, gydytojai infektologai ragina neprarasti budrumo ir laiku pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

„Pirmą kartą skiepijantis nuo erkinio encefalito reikalingas trijų dozių skiepas, po kiekvienos dozės darant mėnesio pertrauką, tad jei pirmoji dozė bus šį mėnesį, vasarą pasitiksime saugūs, – sako BALTIPA vadovas prof. hab. dr. Vytautas Usonis. – Šis standartinis skiepas užtikrina imunitetą 3-5 metams”.

Erkių aktyvumo laikotarpis kasmet kinta

Gydytojo teigimu, dabar būtų pats laikas skiepytis, nes susirgimai erkiniu encefalitu registruojami jau balandį, o didžiausias sergamumas būna liepą–rugpjūtį, todėl labai svarbu antrąją dozę gauti iki erkių sezono pradžios. Jei pradedama skiepyti pavasarį, jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, skiepijama pagal vadinamąją pagreitintą schemą – ta pati trijų dozių vakcina, tačiau su mažesniais intervalais tarp jų. Toks skiepas galioja tik metus, o tada būtina dar viena skiepo dozė.

Profesorius pastebi, kad erkių aktyvumo laikotarpis kasmet kinta, nes pastaruoju metu stebimas vidutinės metinės temperatūros padidėjimas, kuris keičia ir erkių aktyvumo sezono trukmę. „Jei prieš dešimtmetį jis trukdavo nuo balandžio iki spalio, dabar, esant švelnioms žiemoms, šis sezonas pailgėjo – prasideda kovą ir baigiasi lapkritį, o kai kuriais metais erkės nurimsta tik gruodį“, – apie erkių aktyvumo pokyčius pasakoja BALTIPA vadovas, pridurdamas, jog prieš porą metų erkės atsibudo jau vasario viduryje.

Jis apgailestauja, kad Lietuvos žmonės vis dar nepasitiki specialistų rekomendacijomis, nori žaisti su savo sveikata „rusišką ruletę“, motyvuodami, jog tikimybė, kad įsisiurbs būtent užsikrėtusi erkė, yra 1 iš 20. „Tačiau jei kuris tampa tuo vieninteliu, visos statistikos kaipmat tampa nereikšmingos ir puolama ieškoti pagalbos pas gydytojus, – sako prof. hab. dr. V. Usonis. – Kitų Europos šalių gyventojai daug atsakingiau žiūri į skiepų svarbą: pagal skiepijimąsi nuo erkinio encefalito pirmauja Austrija, po jos – Švedija“.

Gydytojas pabrėžia, kad net ir Latvija patenka tarp lyderių. Tiesa, mūsų kaimynai skiepijami nuo encefalito pagal valstybines programas ir skiepai kompensuojami.

Dažnas neskuba skiepytis

"Šiuo metu viena skiepo dozė kainuoja apie 110 litų, tad visos dozės kartu su paslauga kainuoja per 350 litų, o jei skiepijasi visa šeima, susidaro gana apvali suma, – sako gydytojas. – Tad nors dažnas, vos nutirpus sniegui, puola į gamtą – važiuoja į kaimus, sodybas, nuo skiepų susilaiko“. V. Usonis valstybinėje paramoje įžvelgia ir psichologinį aspektą: jei valstybė koordinuoja, žmonėms atrodo, kad tai tikrai rimta ir daug solidžiau nei įvairios privačios iniciatyvos.

V. Usonis atkreipia dėmesį, kad įsisiurbus infekuotai erkei, jei žmogus nebuvo skiepytas nuo encefalito, jokių ekstra profilaktinių priemonių nėra.

„Tokiu atveju tenka praleisti neramų, apie savaitę trunkantį inkubacinį laikotarpį, tikintis, jog nelaimė tave aplenkė, o jei tuo metu išryškėja į gripą panašūs požymiai, kreiptis į gydytojus, – sako specialistas. – Sovietiniais laikais buvo naudojami imunoglobulinai, tačiau vėliau, įrodžius, kad jie yra neveiksmingi, atsisakyta, o Europoje imunoglobulinai išvis nebuvo naudojami“.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama galvos ir nugaros smegenų liga, kurią platina erkės kraujo siurbimo metu. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 C temperatūrai – per 5 minutes. Persirgus EEV, būna liekamieji reiškiniai: susilpnėjusi atmintis, regėjimas, raumenys, pasireiškiantys miego sutrikimai, psichikos pakitimai. Užsikrėtus EEV galimi ir mirties atvejai.

Suomių mokslininkų vertinimu, besikeičiantis klimatas šio amžiaus pabaigoje gresia erkių antplūdžiu didžiajai Skandinavijos daliai ir Baltijos valstybėms. Jau dabar Baltijos šalyse stebimas kasmet didėjantis užsikrėtusiųjų EEV skaičius. 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 612 susirgimų.

Ar planuoji skiepytis nuo erkinio encefalito?