Bent jau vasarą kelią į žaislų parduotuvę galima užmiršti, juk gamtoje tiek daug lavinančių „žaislų“. Trumpai drūtai apie tai, kuo naudingi mažyliui smėlis ir vanduo.
Pirmas kartas prie jūros
Mes, suaugusieji, turime daug gyvenimiškos patirties, kurią kūdikiai tik pradeda kaupti. Pavyzdžiui, žinome, kad vanduo Baltijos jūroje yra šlapias ir šaltas. O kaip yra su kūdikiais ir mažais vaikais? Ypač tuo atveju, jei prie jūros jie atvažiuoja pirmą kartą? Jiems tai – naujas patyrimas, o kaip žinia, naujienas kūdikiai ne visada priima geranoriškai. Todėl patarimas yra universalus – neskubinti mažylio ir nebarti jo už tai, kad atvažiavus prie jūros būtent dėl jo (juk tėvai mėgsta sakyti: "Atvažiavome čia dėl vaiko"), vaikas neina artyn nei prie vandens, nei stojasi basas ant smėlio.
Stebuklingosios pėdutės
Turbūt girdėjote apie „stebuklingąsias“ kūdikio pėdutes? Jos išties beveik tokios. Pėdose yra daug aktyvių taškų, kuriuos dirginant, nerviniai impulsai pasiekia kepenis, širdį, teigiamai stimuliuoja visą organizmą. Todėl kuo daugiau basa pėdutė bus stimuliuojama – lies įvairų paviršių (šaltą- šiltą, sausą- šlapią, įvairios faktūros paviršių), tuo daugiau signalų per pėdas nukeliaus į visą mūsų organizmą.
Smėlio mankšta
Kai vaikas vaikšto per smėlį basomis, tai puiki mankšta jo kojų raumenukams, be to, tai lavinantis vaiko pusiausvyrą pratimas. O jei smėlis yra skirtingas - vieną dieną šaltas, kitą – šiltas, jei ryte šlapias, o popiet- sausas – vaikas patiria skirtingus pojūčius, ir taip susipažįsta su pasauliu. Taigi, jūros paplūdimys – puikiausia proga išbandyti tokią mankštą ir jūsų vaikui.
Vaikštome basomis visi!
Kad vaikas neišsigąstų svetimos aplinkos ir nepatirto jausmo vaikščioti basomis po smėlį, pirmą kartą darykite tai atsargiai – nusiaukite batus visa šeima, ir savo pavyzdžiu parodykite mažyliui, kaip tai smagu. Svarbiausia – neskubinkite vaiko, leiskite jam apsiprasti. Jei vaikas nenori vaikščioti, iš pradžių pasiūlykite pažaisti su smėliu – papilstyti, iškepti smėlio pyragą. Žodžiu, įsitikinti, kad jis niekuo nepavojingas ir negrėsmingas.
Jeigu ir tai nepadeda, iš pradžių basomis reiktų pavaikščioti po kietesnio paviršiaus smėlį (žemę), o tik po to pereiti prie biraus ir minkšto smėlio.
Žaislai liko namuose
Jeigu eidami į paplūdimį palikote namuose žaislus, nieko baisaus. Atvirkščiai, apsidairykite, kiek įdomių žaislų yra gamtoje – kankorėžiai, pagaliukai, akmenukai, medžių lapeliai ir panašiai. Tegul vaikas išbando įvairių faktūrų „žaislus“, susipažįsta su jais. Jau nuo 10 mėnesių kūdikis moka laikydamas rankutėse po daiktą belsti jį vienas į kitą. Šį vaiko įgūdį galima lavinti ir su pagaliukais ar akmenukais. Žinoma, atidžiai stebint, kad jie nekeliautų į burnytę.
Vanduo – draugas ar priešas?
Daugelis vaikų mėgsta vandenį, tačiau ką daryti, jei jūsiškis – ne iš tokių? Patarimas vienas - neverskite vaiko daryti tai, ko jis nenori. Jeigu taip darytumėte, rezultatas būtų priešingas – vaikas tik dar labiau imtų bijoti ir nekęsti vandens. Pavaikščiokite pajūriu patys, duokite vaikui suprasti, kad jei po vandenį braido mama su tėčiu, vadinasi, gali ir jis. Vaikui reikia laiko priprasti. Neskubinkite jo, net jei rezultato reiktų palaukti iki kitų metų atostogų ir išvykos prie jūros.
