Vėjaraupiai

Vėjaraupiai

01. Mar 2012, 00:00

Kokia tai liga? Ar geriau paskiepyti ikimokyklinio amžiaus vaikus, jei dar nepersirgo?

 

Kas yra vėjaraupiai? 

 

Vėjaraupiai – ūmi infekcinė virusinė liga, kurią sukelia herpes zoster virusas.  Šis virusas taip pat sukelia juostinę pūslelinę. Tai labai užkrečiama infekcija, tuo paaiškinamas greitas infekcijos plitimas vaikų darželiuose, mokyklose.

 

Kaip atpažinti vėjaraupius? Ar simptomai sergant vaikams ir suaugusiems skiriasi?

 

Pagrindiniai vėjaraupių simptomai:

 

temperatūra

bėrimas,

niežulys

neretai – ir galvos skausmas

 

Sergant vėjaraupiais odoje atsiranda 250 – 500 bėrimų, tačiau jų gali būti vos keletas arba net 1500. Dažniausiai sergama žiemą ir pavasarį.

 

Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais arba juostine pūsleline sergantis žmogus. Užsikrečiama oro lašeliniu, rečiau – tiesioginio kontakto metu. Inkubacinis periodas 2 – 3 savaitės, žmogus gali užkrėsti kitus jau 1-2 dienos prieš atsirandant bėrimui.

 

Vaikams liga dažniausiai prasideda bėrimu, suaugusiems karščiavimu. Liga prasideda staiga: iš pradžių veido, liemens, rankų odoje atsiranda rausvos dėmelės, jos virsta pūslelėmis, kurios vėliau pasidengia šašu.

 

Pūslelės 1 – 4 mm dydžio,  primena “rasos lašelį ant rožės žiedlapio”. Pakyla temperatūra, atsiranda galvos, pilvo skausmas, pablogėja bendra savijauta, sumažėja apetitas. Bėrimų pūslelinę stadiją lydi intensyvus niežulys.

 

Kiek ilgai sergama šia liga?

 

Keletą dienų atsiranda vis naujų bėrimų, todėl vienu metu galima matyti įvairių stadijų bėrimus. Daugiausia jų būna liemens odoje... Bėrimų gali būti akių, burnos, lytinių organų gleivinėse, kur jie primena opas.

 

Bėrimai paprastai sugyja be rando, tačiau intensyvus kasymasis ar pūlinga infekcija gali paskatinti randų formavimąsi. Žmonėms su sutrikusia imuninės sitemos funkcija gali formuotis didelės pūslės.

 

Šašai nukrinta po 1 – 2 savaičių. Paprastai karščiavimas netrunka ilgiau nei 4 dienas. Pasidengus visoms pūslelėms šašu, žmogus paprastai negali užkrėsti kitų. Susirgus vėjaraupiais 10 dienų negalima lankyti vaikų kolektyvo.

 

Maži vaikai dažniausiai serga lengva ligos forma, tačiau vyresni vaikai ir suaugusieji serga sunkiau. Jiems dažniau pasitaiko komplikacijų.

 

Nors tik 5 procentai visų vėjaraupių atvejų tenka žmonėms sulaukusiems 20 metų, tačiau 50 procentų mirčių nuo vėjaraupių tenka būtent šiai amžiaus grupei. Sunkiausiai serga suaugusieji virš 20 metų ir vaikai iki vienerių metų. Vaikai su sutrikusia imuninės sistemos funkcija rizikuoja susirgti sunkia ligos forma ir net mirti.

 

Koks pagrindinis šios ligos gydymas?

 

–jei vėjaraupiais susirgo šiaip sveikas vaikas – užtenka simptominio gydymo. Mažinti temperatūrą vaikams saugiausia paracetamoliu, ibuprofenu;

 

–aspirinas draudžiamas;

 

–niežuliui sumažinti rekomenduojama vaiką reguliariai maudyti (geriausia po dušu), dėti vėsius kompresus, dažnai keisti drabužėlius;

 

–nerekomenduojamos dažančios dezinfekcinės medžiagos;

 

–patariama trumpai nukirpti nagus, nakčiai užmauti pirštines. Niežuliui sumažinti galima skirti tavegilio, (naujieji antihistamininiai vaistai (vaistai nuo alergijos) mažai veikia niežulį.)

 

–Duokite pakankamai skysčių, galima valgyti įprastinį maistą. Esant lengvai formai nereikalingas judėjimo apribojimas. Pasitarkite su gydytoju, jei vaiko būklė blogėja. Esant sunkiai vėjaraupių formai reikalinga hospitalizacija.

 

Ar tiesa: kuo vyresnis vaikas ar net suaugęs, tuo sunkiau serga šia liga?

 

Vyresni nei 12 metų paaugliai, suaugusieji, vaikai sergantys sunkiomis vėjaraupių formomis, žmonės su sutrikusia imuninės sistemos funkcija dažnai gydomi priešvirusiniais vaistais (dažniausiai acikloviru). Per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradėjus gydymą – sutrumpėja ligos trukmė, trumpiau karščiuojama..

 

Vėjaraupių komplikacijų atsiranda 1:50 atvejų. Dažniausiai pasitaiko pūlinga odos infekcija, sukelta streptokokų ir stafilokokų (piodermija, rožė, flegmona), rečiau įvairios neurologinės komplikacijos – meningitas, encefalitas, poliradikulitas ir kt.

 

Gali būti pneumonija, hepatitas, trombocitų sumažėjimas. Sunkiausios komplikacijos yra vėjaraupių encefalitas ir pneumonija. Paaugliams, suaugusiems, nėščioms moterims, žmonėms kurių imuninė sistema nusilpusi – komplikacijų dažnis keliolika kartų didesnis. Iki visuotinio skiepijimo pradžios JAV kasmet nuo vėjaraupių mirdavo 100 žmonių.

 

Persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau virusas turi savybę dešimtmečius gyventi nervų mazguose šalia stuburo ir gali reaktyvuotis, - susergama juostine pūsleline. Šia liga kasmet suserga 600 tūkst. – 1 mln. amerikiečių.

 

Ji pasireiškia vienpusiu, skausmingu pūsleliniu bėrimu – dažniausiai krūtinės ar veido srityje. Po to mėnesius ir metus gali tęstis skausmas, įvairūs nemalonūs jutimai. Jei vaikas persirgo vėjaraupiais naujagimystėje ar iki 18 mėn – labiau tikėtina, kad jam ateityje pasireikš juostinė pūslelinė

 

Antrą kartą vėjaraupiais sergama retai, dažniausiai taip nutinka žmonėms su sutrikusia imuninės sistemos funkcija.

 

Kiek vėjaraupiai pavojingi nėščiosioms?

 

Jei vėjaraupiais suserga nėščia moteris – išeitys gali būti įvairios:

 

1)Jei nėščioji suserga vėjaraupiais per pirmą ir antrą nėštumo trimestrą, ypač 13 – 20 nėštumo savaitę – 2 procentai naujagimių gali gimti su įgimtų vėjaraupių sindromu. Jam būdinga mikrocefalija, katarakta, nepakankamai išsivysčiusios galūnės, randai odoje ir kita. Sunki nėščiosios ligos forma didina tikimybę, kad naujagimis gali turėti minėtą sindromą.

 

2)Jei nėščioji suserga po 20 nėštumo savaitės naujagimis gimsta sveikas, tačiau savo nervų mazguose jis jau turi vėjaraupių virusą, todėl jam pirmais gyvenimo metais gali atsirasti juosiančioji pūslelinė.

 

3) Naujagimių vėjaraupiai:

 

a) jei motinai liga prasideda 5 dienos iki gimdymo ar 2 dienos po gimdymo, naujagimiai gali gimti sirgdami sunkia vėjaraupių forma. Negydant naujagimių mirštamumas 30 procentų. Pagrindinė mirties priežastis būna pneumonija ar žaibinis hepatitas.

 

b)  Jei mama suserga daugiau kaip 5 dienos iki gimdymo – naujagimis per placentą gauna ne tik virusą, bet ir apsauginius antikūnus, kurie sušvelnina ligos eigą. Todėl naujagimiai gimsta sirgdami lengva vėjaraupių forma.

 

Rekomenduojama, kad iki 13 metų vaikai turėtų imunitetą vėjaraupiams, nes būtent nuo šio amžiaus labai padažnėja sunkių ligos formų ir komplikacijų.

 

Ar patariama skiepyti vaikus?

 

Jei kūdikio motina turi imunitetą nuo vėjaraupių – kūdikis gimsta turėdamas antikūnų, saugančių nuo vėjaraupių. Per šešias savaites jų sumažėja perpus. 5 mėn amžiuje antikūnų beveik nelieka.

 

Vėjaraupių vakcina yra gyva susilpninta vakcina, ji rekomenduojama vaikams nuo 12 mėnesių amžiaus. Anksčiau vaikams iki 12 metų buvo siūloma viena dozė, bet nustatyta, kad per keletą metų imunitetas vėjaraupiams susilpnėja, todėl dabar yra rekomenduojamos dvi dozės.

 

Pirmąją dozę rekomenduojama įskiepyti 12 – 15 mėn amžiaus vaikams, antrąją 4 – 6 metų.

 

Antrąją dozę galima skiepyti ir anksčiau: vaikams iki 13 metų rekomenduojamos dvi dozės mažiausiai 3 mėnesių intervalu, vyresniems nei 13 metų minimalus laikotarpis tarp dviejų dozių 4 – 8 savaitės. Visiems, anksčiau gavusiems vieną dozę rekomenduojama įskiepyti antrąją. Dvi dozės 98 procentais atvejų apsaugo nuo vėjaraupių ir 100 procentų nuo sunkios ligos formos. Imunitetas yra ilgalaikis. Galima skiepyti sergančius leukemija vaikus, jei yra ligos remisija.

 

Jei po kontakto su vėjaraupiais dar nepraėjo 72 val – galima skiepyti, ligos galima išvengti arba persergama lengvesne ligos forma.

 

Jei moteris planuoja nėštumą ir nėra tikra ar yra sirgusi vėjaraupiais, skiepytis reikėtų mažiausiai prieš mėnesį iki nėštumo, arba 1 mėn po gimdymo. Nėščiųjų skiepyti nerekomenduojama.

 

Jei žmogus nežino ar yra sirgęs vėjaraupiais – skiepijimas neturės jokių neigiamų pasekmių.

 

Rekomendacijos sergant vėjaraupiais:

 

-trumpai kirpti nagus,

-dažnai plauti rankas

-užmauti nakčiai medvilnines plonas pirštinaites, jei vaikas labai linkęs kasytis

–mažinti temperatūrą vaikams saugiausia paracetamoliu, ibuprofenu;

–niežuliui sumažinti rekomenduojama vaiką reguliariai maudyti (geriausia po dušu), dėti vėsius kompresus, dažnai keisti drabužėlius;

–nerekomenduojamos dažančios dezinfekcinės medžiagos;

–duokite pakankamai skysčių, galima valgyti įprastinį maistą

 

Mamyčių klubas 

08. Oct 2012, 14:48

mes susirgom mokykloj ☹ ir nelabai lengva forma beria ne tas zodis...temperatura kd net baisu darosi,tikiuosi greit atslugs nes jau 4diena...

02. Mar 2012, 11:09

As irgi laukiu, kada cia parsines sita geri is darzelio 😀 Pati sirgau maza.tiknesuprantu,kodel negalima kazkuo tepti,kad maziau niezetu ir greiciau dziutu.. juk visad tepdavo...nebutinai zelioke, dabar yra ir kitu tepalu

01. Mar 2012, 11:21

ujuju kaip nelaukiu sios ligos,nei as,nei vyras nesam persirge...

01. Mar 2012, 10:27

As tepiau su fuksinu ir labai padejo 😀 Jis ir niezuli mazina ir spirito jame nera. Tik,kad raudonos spalvos,bet mums tiko 😀

01. Mar 2012, 08:36

na mes jau persirgom,dvi mano dukrytes susirgo siais metai kai vienai 4metukai o kitai 7menesiai buvo,bet aciu dievui lengvom formom persirgo tai greitai ir pasweikom 😀

01. Mar 2012, 08:11

LAbai gerai visi patarinai, manau man pravers, nes pati nesirgus ir labaiiiiiiiiiiiii nelaukiu sito dalyko ☹