Velykos mums - pavasarinė džiaugsmo ir linksmybių šventė

28. Mar 2013, 12:00

Atėjo Velykos - atėjo ir pavasaris. Nesvarbu, kad kartais dar gamtos atbudimo požymių nelabai matosi.

Mūsų šeima nėra religinga ir nesame krikščioniškųjų tradicijų puoselėtojai. Ir nors vaikai žino, kad Velykos religine prasme - Kristaus prisikėlimo šventė, mums visų pirma tai yra pavasario, džiaugsmo bei linksmybių šventė.

Kad jaustųsi, jog atbunda gamta, ant velykinio stalo būtinai turi būti žalumos. Kasmet bandome vis kitokius augalėlius užauginti: kartais tai būna berželių, alyvų, forzicijų šakelės, kartais Velykų žolytė ar daiginti kviečiai.

O šiemet sūnus Airidas pasėjo žirnius ir jie gerokai ūgtelėjo, todėl būtinai juos įkomponuosime į velykinę puokštę ir padėsime ant stalo.

Margučių ruošimas prasideda anksti. Pirmiausia puošiame ir dekoruojame tuščiavidurius kiaušinukus, jie mums pasitarnauja margučių ridenimo varžybose. Kasmet vis bandome sugalvoti ir išbandyti naujų dekoravimo būdų.

Vaikai noriai įsitraukia į šią veiklą. Dažome dažais ir nagų laku, spalvinam vaškinėm kreidelėm, apklijuojam siūlais, medžiagomis ir juostelėmis, įvairiomis kruopomis ir makaronais, spalvotais popieriukais, aplipiname plastilinu ir lipdukais.

Kiekvienas margutis būna išmyluotas, išnešiotas. Ir negaila, jei koks suduš, nes jų priruošiame labai daug.

Man labai patiko kadaise perskaitytas tekstas apie paprotį, kad Velykų rytą, dar prieš saulėtekį reikia apsiprausti šaltu vandeniu, tada nekimba jokios ligos. Todėl šį paprotį puoselėjam ir pavertėm savotišku žaidimu. Ryte, vaikams prabudus, aišku, ne prieš saulėtekį, dumiam lenktyniaudami į vonią ir pasitaškom šaltu vandenuku. O tada jau žiūrime, ar aplankė mus Velykų bobutė.

Vaikystėje, Velykų išvakarėse po langais darydavom lizdelius, juos puošdavom akmenėliais, šakelėm, samanom. Ryte tik prabudus bildėdavom į kiemą žiūrėti, ar lizdeliai pilni.

Mūsų vaikams Velykų bobutė dovanų neneša, bet atneša išsvajotų šokoladinių kiaušinių su siurprizais (mes tokių niekada neperkam) ir kitokių saldumynų.

Kartais lauktuves padeda ant stalo į iš vakaro paruoštus pintus krepšelius, bet dažniausiai krepšeliuose randame tik saldumynus ir laiškelį, kad namuose kiškučiai išslapstė tam tikrą skaičių kiaušinių. Į kiaušinių paieškas noriai įsitraukia visa šeima, ir jos suteikia nemažai džiaugsmo, juoko ir šurmulio.

Šventiniai pusryčiai prasideda kiaušinių daužymu, ir varžytuvėmis kieno margutis stipresnis. Dažyti, daužyti kiaušinius patinka visiems, deja, valgyti jų nėra kam. Tad mes tik tradiciškai suvalgome vieną kiaušinuką visi, bet jis turi būti šiltas, ką tik išvirtas. Jį padaliname į tiek dalių, kiek mūsų šeimoje narių. Nors dažytų kiaušinių ir nevalgom, juos stengiamės dažyti tik natūraliais būdais, dažniausiai tai biūna: svogūnų lukštai, mėlynės ir kava.

Nemažiai džiaugsmo suteikia kiaušinių ridenimas. Medinio lovelio tam tikslui neturime, tad kasmet su vaikais sumeistraujame vis kitokį lovelį...

Dar viena tradicija mūsų šeimoje yra išvyka į gamtą. Dažniausiai tai būna antrąją Velykų dieną O tos išvykos ne bet kokios, jos turi tam tikrą tikslą...

Velykų bobutė su savo padėjėjais kiškeliais pas vaikus važiuoja vežimu ir veža kiaušinius. Vežimas būna pilnas, o jei dar kiškeliai išdykauja, tai kiaušiniai ima ir išsirita iš vežimo. Todėl mes ieškome tų pamestų kiaišinių. Kokia laimė būna aptikti tokį pamestinuką, o jei dar radinys būna ne vienas...

Šiemet Velykų bobutė be visų kitų staigmenų paliks krepšelį ir su tokiais kiaušinukais (jie taip pat tuščiaviduriai). Ant jų šonų surašytos mįslės. Mįslės skirtingos, bet atsakymas vienas ir tas pats - kiaušinis.

Pramušiau ledą - radau sidabrą, pramušiau sidabrą - radau auksą.

Mažas puodeliukas, skanus viraliukas.

Daili bačkelė be jokio lankelio.

Šviesi trobelė be langų, be durų, kas įeiti nori turi duris išlaužti.

Ponaičiukas be skylės, o jo rūbai be siūlės.

Mažasis jau moka skaityti, tikiu, kad jam ši dovanėlė tikrai patiks, ir jis jas išmoks atmintinai. Gaila tik, kad mįslių radau mažokai.

Per Velykas lankome draugus ir patys sulaukiame svečių. Keičiamės margučiais ir dovanojame su vaikais darytas dovanėles. Viliamės, kad užaugę vaikai prisimins, kaip šventė Velykas ir gal kai kurias tradicijas panaudos augindami savo vaikus.

Džiaugsmingų švenčių Jūsų šeimoms.

Jolanta