Vieną dieną dramblys skiautinukas Elmeris nusprendė, kad jam jau gana. Nuobodūs pilki drambliai, su kuriais jis gyveno prie upės, vis erzino drambliuką dėl jo spindinčios spalvotos odos. Gėdydamasis savo išvaizdos, Elmeris nusidažė pilkai.
Kodėl, klausiu drambliuko Elmerio (lietuviškai šias knygas leidžia „Nieko rimto“) kūrėjo Davido McKee, jis parašė istoriją apie dramblį, kuris bando pritapti vienspalvėje visuomenėje? Kaip atsakymą 79 m. rašytojas McKee pateikia man istoriją. Kartą jis su velione žmona Violet ir dukra Chantel vaikščiojo po Plymptono rajoną Devone. „Kita gatvės puse ėjo dar viena šeima ir jos berniukas sušuko: „Žiūrėkit, juočkė!“ Mano dukra labai nuliūdo. Pamaniau, negi jis tikrai turėjo omeny mano dukterį? Niekaip negalėjau tuo patikėti. Jos oda tamsesnė, nes Chantel motina buvo indė. Tačiau mano dukra yra graži, kaip ir jos mama.“
Vėliau dramblys Elmeris supranta, kad mėginimas pritapti atsigręžė prieš jį patį. Kiti drambliai ne tik nebeatpažįsta pilkojo Elmerio, bet ir nepriima į savo būrį. Laimei, pasipylęs lietus nuplauna pilkus dažus ir pasimato tikrosios Elmerio spalvos. Kiti drambliai džiūgauja, susigrąžinę linksmuolį, ryškiaspalvį drambliuką.
Knygas apie Elmerį Davidas McKee rašo ir iliustruoja nuo 1968-ųjų. Istorija apie dramblį skiautinuką sulaukė pagyrų, nes ugdo vaikų pagarbą kitų skirtumams ir pabrėžia, kaip svarbu išlikti savimi. Elmerio knygų serija pripažinta visame pasaulyje. Jau parduota daugiau nei 7 milijonai kopijų, knygos išverstos į 50 kalbų.
Neseniai „Guardian“ netgi paskelbė Elmerį LGBT organizacijos didvyriu dėl pagarbos skirtumams skatinimo. „Niekada to nesiekiau, – pasakoja McKee iš savo buto Paryžiuje. − Turbūt kai ką į rašymą įtraukiu nesąmoningai, ir tik vėliau pats pastebiu.“
„Norėjau rašyti apie imigraciją, – aiškina McKee. – Mane pykdė tai, ką mačiau aplink – žmones, atstumiančius imigrantus. Mes vis kartojame, kad Anglijoje, Prancūzijoje neužtenka vietos. Tačiau užuot išvarę atvykėlius, turėtume paklausti, kodėl jie čia. 
Pats autorius užaugo Tavistocke, Devone, su tėvais, kurie susipažino, kai jiems buvo 16 metų. Jo mama dirbo „dvaro damai, o jis buvo tik sodininko berniukas“. Ką apie juos prisimena? „Jie abu metė mokyklą 14 metų, tačiau buvo labai gerai išsilavinę ir apsiskaitę. Mano mama buvo puiki pasakotoja, ir aš turėjau didelę dėdžių ir tetų šeimą, kurie taip pat buvo nuostabūs pasakotojai. Tai persikėlė ir į mane.“ McKee šeima įkvėpė ir daugelį personažų Elmerio knygose.
Mėgstamiausi Davido skaitiniai, kai jis buvo mažas, buvo Ezopo pasakėčios ir Biblijos pamokslai. „Aš tik dabar pradedu suprasti, kaip jie mane paveikė. Žmonės sako, kad rašau modernias pasakėčias. Manau, todėl, kad mano tėvų papročiai buvo pagrįsti morale. Jie mane išmokė suvokti tai, ką turiu, bet nebūti nuo to priklausomam.“
Paklaustas, ar ir kitose Elmerio knygose aptiksime moralų, Davidas atsako: „Tikriausiai, bet aš labiausiai mėgstu skaityti istorijas, prie kurių visada galima grįžti, perskaityti jas dar kartą ir pasiimti iš jų skirtingus dalykus.“
Panaudota informacija iš: http://www.theguardian.com/lifeandstyle/2014/jul/12/25-years-elmer-elephant-david-mckee
