Žaliasis pasakų kambarėlis

Mūsų žaliajame pasakų kambarėlyje retai būna ideali žaisliukų tvarkos tyla, paprastai čia tvyro žaidybinė nuotaika.

Kas ją padeda sukurti? Kambario spalvos, skirtingos tekstūros kilimėliai, daiktadėžės ir lentynos, kurias lengva pasiekti, žaidimo inventorius.

Žaidimų kambarys šiuo metu oficialiai priklauso dviem berniukams – Markui (4 m.) ir Hubertui (10 mėn.), bet dauguma Huberto daiktų ir žaislų yra likę nuo Marko. Hubertas džiaugiasi tik nauja paspiriama mašina. Nieko iš tiesų vaikams nereikia, nors norų yra. Kai šia mintimi pasidalinau su Marku, jis pasakė, kad Kalėdų senelis vis tiek turėtų, ką nors atnešti. Bet juk tu viską turi. Ilgai negalvojęs nusprendė, kad dar neturi žaislinio arbatinuko.

Iš tiesų Kalėdos mums ir įtraukė į žaislų kolekcionavimą. Vaikystėje visą advento laikotarpį aš iš nykštukų gaudavau dovanėles - smulkmenėles kas dieną iki pat didžiosios šventės. Šią tradiciją perkėliau ir į savo namus. Tik sūnelis kas rytą rasdavo ne deficitinį mandariną ar saldainiuką, o dažniausiai naują žaisliuką.

Naujienomis palepina ir močiutė, seneliai atveža iš karto tris... Iš tiesų nerealiai gera matyti, kaip apsidžiaugia vaikas, bet prieš fotografuojant palandžiusi po žaislų lentynas supratau, kad iš tiesų visko su kaupu. Gerai tik tiek, kad žaisliukai nedulka stalčiuose, jie visi tikrai žaidžiami. Markas labiausiai mėgsta įvairias figūrėles ir su jomis žaisti rolėmis. O viskas prasidėjo nuo pirmųjų Kalėdų, kai namuose atsirado teletabių šeimynėlė ir pirmasis Mikės Pūkuotuko namelis.

Labiausiai pasiteisinęs žaislas yra didžiulė pilis, kuri gali būti ir princesės namai, ir riterių kovų vieta, ir mašinų garažas.

Taip pat Markas mėgsta įvairius kostiumus, įsikūnyti į vėžliuką ninzę, žmogų vorą, policininką, princą, paštininką ar riterį. Kaukėmis dažnai persirengia ir atvykę Marko draugai. Visos kaukės yra patogiai sudėtos spintoje, kad vaikai galėtų lengvai viską pasiekti.

Hubertui labai patinka stebėti žaidžiančius vaikus, taip pat jiems patrukdyti, nes būtinai prireikia tos figūrėlės, kurią paima didesni vaikai. Bet mielai ir pats krausto stalčius. Kol nemokėjo atsistoti jam žaisliukus įdėdavau į apatinius stalčius, kad patogiai atrastų, dabar kaip tik įdomiausi viršutiniai stalčiai.

Kai vaikai paaugs norėčiau, kad jų žaliasis pasakų kambarėlis  būtų padalintas į erdves: miego, poilsio, darbo, bet niekada neprarastų ir savo  pritraukimo jame žaisti, žaisti, žaisti.