Žindomi vaikai paaugę geriau reguliuoja apetitą

Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog kūdikiai, kurie nuo mažens maitinami iš buteliuko, gali suvartoti daugiau kalorijų ne tik kūdikystėje, bet ir vyresniame amžiuje, nei žindyti kūdikiai.

Daiva Šniukaitė Adner – slaugos magistrė, VšĮ „Pradžių pradžia“ steigėja ir savanorė su Mamyčių klubu dalinasi pastebėjimais ir lygina žindomus mažylius su vaikučiais, maitinamais iš buteliuko.

"Maitinimo iš buteliuko efektas"

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (U.S. Centers for Disease Control and Prevention) tyrėjai nustatė, kad iš 1250 vaikų, kurie buvo stebimi pirmuosius jų gyvenimo metus, tie, kurie per pirmuosius 6 mėnesius buvo maitinami iš buteliuko – dirbtiniais pieno mišiniais ar ištrauktu motinos, vėliau vaikystėje mažiau gebėjo reguliuoti valgymo poreikius.

Tyrėjai mano, kad taip vadinamas “Maitinimo iš buteliuko efektas” gali būti viena priežasčių, kodėl tyrimo metu buvo rastas ryšys tarp žindymo ir mažesnio antsvorio vaikystėje.

Daugelyje tyrimų, nagrinėjančių kaip žindymas gali apsaugoti nuo antsvorio vaikystėje, dėmesys būdavo sutelkiamas į motinos piene esančias medžiagas. Pavyzdžiui, motinos piene yra kai kurie hormonai (leptinas, adiponektinas), kurie galimai reguliuoja kūdikių apetitą ir medžiagų apykaitą.

Tačiau nauji tyrimų rezultatai rodo, kad būdas, kaip kūdikis yra maitinamas, taip pat turi reikšmės. Todėl žindomiems vaikams paaugus ilgiau išlieka gebėjimas reguliuoti  apetitą.  

Tyrimo metu buvo vertinamas 7, 9, 10 ir 12 mėnesių amžiaus kūdikių gebėjimas reguliuoti apetitą; mamų buvo klausiama, kaip dažnai jų vaikai išgerdavo visą siūlomą kiekį iš buteliuko ar puodelio (pieno mišinio ar ištraukto motinos pieno).

Tyrėjų komanda nustatė, kad tarp vaikų, kurie buvo išimtinai žindyti pirmuosius 6 mėnesius, 27 proc. išgerdavo visą puodelį ar buteliuką, 54 proc. tų, kurie buvo ir žindyti, ir maitinti iš buteliuko ir 68 proc. tų, kurie buvo tik maitinti iš buteliuko.

Atmetus kitus veiksnius – mamos svorį, išsilavinimą, šeimos pajamas ir rasę – maitinimo iš buteliuko būdas išliko svarbus veiksnys, kuris įtakoja prastą apetito reguliavimą vaikystėje.

Kūdikiai, kuriems būdavo sumaitinama daugiau nei du trečdaliai maisto iš buteliuko, ankstyvoje vaikystėje buvo du kartu labiau linkę ištuštinti visą puodelį nei kūdikiai, kurie gaudavo mažiau nei trečdalį maisto iš buteliuko, nepaisant ar buvo maitinama pieno mišiniu ar  ištrauktu motinos pienu.

Kodėl žindymas stiprina valgymo savireguliaciją

Tyrėjai primena, kad antsvorio atsiradimo priežastys yra kompleksinės, pradedant genų nulemtu polinkiu bei socialiniais  ir ekonominiais veiksniais. Tačiau vertinant įpročius, visi tiriamieji tampa lygiaverčiais, o maitinimas iš buteliuko gali būti labiausiai kontroliuojamas veiksnys nuo pat gimimo.

Nėra aišku, kodėl žindymas stiprina valgymo savireguliaciją, bet manoma, kad kai kūdikis yra žindomas, jis pats kontroliuoja, kiek suvalgyti pieno. Kuomet tėvai maitina vaiką iš buteliuko, jie gali siekti, kad vaikas išvalgytų visą buteliuko turinį kiekvieną kartą. Gali būti, kad tai ir sutrikdo vaiko gebėjimą pačiam reguliuoti kiekio ir kalorijų apetito „vidinius ženklus”.

Nemažai moterų maitina vaikus ištrauktu pienu, ypač tuomet, kai grįžta į darbą. Tyrėjai pataria atkreipti dėmesį į vaikų sotumo požymius, pvz. vaikas suka galvą, stumia nuo savęs buteliuką, purto galvą, ir nebemaitinti per prievartą, kol vaikas ištuštins indą iki dugno.

Tyrėjai mano, kad reikia atlikti daugiau tyrimų ir įvertinti, ar maitinimas iš buteliuko ankstyvoje naujagimystėje ir kūdikystėje turi įtakos antsvorio atsiradimui ir vyresniems vaikams.

Autorė rėmėsi šaltiniu: Pediatrics, June 2010.