Rytoj visame pasaulyje UNESCO sprendimu minima Tarptautinė tolerancijos diena. Ta proga psichologė ir fotografė Aušra Mockuvienė "Mamyčių klubui" pasakoja apie unikalų savo projektą - 20 žindymo fotosesijų su mamų pasidalinimu savo emocine žindymo patirtimi.
Pasakoja projekto autorė Aušra Mockuvienė:
"Nuo 1995 m. UNESCO sprendimu lapkričio 16 dieną minima Tarptautinė tolerancijos diena. Šia proga noriu pristatyti šiais metais įgyvendintą fotografijos projektą „Žindymo portretai“. Projekto rezultatai: 20 žindymo fotosesijų su mamų pasidalinimu savo emocine žindymo patirtimi.
Projekto idėja
Šis projektas – tai privati iniciatyva, vykdyta kartu su Prieraišiosios tėvystės centru. Pati esu mama ir žindau savo dukrelę, tad ir mintis apie projektą kilo labai natūraliai – iš mano pačios ir artimų mamų kasdienybės. Man žindanti moteris – labai gražu. Visgi auginant mažą vaiką, tenka susidurti su daugybe situacijų, kuomet žindyti tenka ne namuose.
Tai keblios situacijos. Nėra taip paprasta išeiti į viešumą su savo intymumu. Ir taip yra visai ne dėl apsinuoginimo, kaip dažnai manoma. Nuogą kūną galima prisidengti. Sudėtingiau yra atlaikyti smerkiančius žvilgsnius ar komentarus, klausimus „kodėl neduodi buteliuko“, tylų ar garsų aplinkinių nesupratimą ar nepritarimą, situacijas, kuomet vadinamasis Mamos ir vaiko kambarys iš tiesų yra tiesiog tualetas su šalia pastatyta kėde.
Tikslas – laisvai ir drąsiai žindyti ne tik namuose
Todėl vienas svarbiausių projekto tikslų – kvietimas būti labiau tolerantiškiems viešose erdvėse žindančioms mamoms. Fotografijos, net ir darytos namuose, padeda parodyti šį intymų procesą, kuris paprastai vyksta už uždarų durų arba bent jau prisidengus skraiste. Norisi normalizuoli, legalizuoti žindymą ir tikiu, kad kuo dažniau ką nors pamatome, tuo įprastesniu dalyku tai tampa, tuo labiau galime tai priimti.
Visiškai nesinori šokiruoti, atstumti ar ką nors versti žiūrėti į žindančias mamas per prievartą. Antra vertus, tikiu, kad jei parke ar kavinėje pirmą kartą pamatysite žindančią mamą, tai gali būti keista, neįprasta, gal net pasirodyti nepadoru. Bet pamačius dvidešimt pirmą kartą, tai jau atrodys mažiau keista, labiau įprasta, labiau „normalu“, gal net ir gražu. To ir norėtųsi. Kad moteris galėtų laisvai, oriai, be gėdos jausmo, su džiaugsmu pamaitinti savo vaikelį būdama ne tik savo namuose.
Projekto unikalumas
Manau, kad tai pakankamai unikalus projektas – žindymo fotografija nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra dažnas reiškinys. O šiame projekte šalia nuotraukų galima rasti ir kiekvienos dalyvavusios mamos žodžius apie savo žindymo patirtį. Vienoms mamoms šie žodžiai išsiliejo eilėmis, kitoms laiškais vaikui ar būsimai mamai, kitos tiesiog dalinosi tuo, ką joms reiškia žindymas. Bet tai ra paliečiantys tekstai, mamos buvo nuoširdžios ir atviros".
Visas projekto fotosesijas su mamų pasidalinimais ir garso skaidres galite rasti adresu http://www.fotoseimai.lt/.
O su "Mamyčių klubu" Aušra Mockuviene pasidalino keliomis forografijomis iš savo projekto.
{smallpic:1}
{smallpic:2}
{smallpic:3}
Kaip Jūs manote, ar viešumas ir žindymas yra lengvai suderinama?
as pati viesai nezindau,jei vaziuoju kur i miesta,pasiimu MP i buteliuka jei jau butu extra atvejis,bet tolerantiskai ziuriu i viesai maitinancias(zinoma prisidengus),nes pati esu dirbus restorane tai oi kiek prisiziuredavau kaip istraukia visame grazume priesais zmones,o tie neapsikente net persesdavo i kita vieta. tokiu atveju tas kudikelio maitinimo visas nekaltumas dingsta ir atrodo labai vulgariai...
beje, labai juokingas dalykas man buvo kai buvome prie juros vasara: kai neturejau Jonuko, nepastebejau kiek mamyciu kopose maitina savo mazylius, vos ne kiekviename kamputyje, priseidengusios, graziai, bet tiesiog pasistebi, o dabar kai pati turiu maziuka ir tai darau, pastebiu visur, taigi pagalvojau, kad is eses zmones, kurie neturi vaikuciu, net tokiu dalyku nepastebi, o kas turi vaikuciu, jiems tai neatrodo kazkas keisto 😀
as taip nedariau ir nedaryciau 😀 o jei kam gerai manes tai neglumina 😀
Man gražu maitinanti mama, ir aš nesu prieš viešumą. Bet jeigu tai jau daroma tiesiog vulgariai (atleiskit jei nuskambės šiurkščiai) man irgi kažkaip bado akis. Taip gražu kai mamytės prisidengia šaliais, skaromis, tai net miela žiūrėti,
😃 😃 😃
aaa, supratau😀 nea, man asmeniskai paciai tai buvo priimtiniausia😉 ir tikrai mane labiau glumino rekiantis vaikas negu kad jis valgytu MP tarp lentynu😃 geras cia issireiskimas, Dalyt😉
dikuza pas mus vln turbut geriau maitinanti mama tarp lentynu nei rekiantis vaikas 😃
aš tave suprantu ką tu nori pasakyt, bet tu nesupranti manęs, taigi galima lėkt apsimokėt ir eiti žindytį vaiką atokiau, negu pačiame pc, užtai ir klausiu ar karoliukas toks jau reiklus, čia ir dabar. jei tik jums taip patogu ir gera, tai sveikinu, pvz man irgi taip būdavo parduotuvėje, bet aš stengdavaus išeiti, kur nors prisėsti ir ramiai neskubant pamaitinti😉 tiesiog aš jūsų tokioj padėty neįsivaizduoju😀
tai tu isivaizduok, as jau beveik apsipirkus, db viska metu, ieskau nuosalesnes vieteles RUDENI, maitinu vaika ir griztu atgal?😀 kam tiek problemu???😀
kiekviena is musu turim savo asmenine nuomone, bet as su 2vaiku taip megavausi zindymu, juk pirma ismaitinau vos 3sav, kad man buvo visiskai nesvarbi aplinkiniu nuomone, nieko nemaciau, nepastebedavau, tiesiog budavau as ir mazylis😉
Kiekviena elgiamės taip, kaip mūsų širdis liepia 😀 Aš už žindymą viešosiose vietose, bet visada, jeigu žinau, kad galiu rasti nuošalesnę ramesnę vietą, jos ir ieškau 😀 Taigi parduotuvėje aš tikrai nemaitinčiau vaikelio, ir tikrai ne todėl, kad man būtų gėda ar ten labai rūpėtų kitų žmonių nuomonė ir replikos, aš paprasčiausiai manau, kad tai tiesiog netinkama vieta maitinti, man tai išties taip intymu, vis tiek, kad ir ką sakytume, tai kaustytų, bent mane 😀 Aš geriau palaukčiau ir pamaitinčiau vaikelį mašinoje, kol vyras apsipirks 😀 Jeigu vaikelis įsiverktų jau parduotuvėje, tuomet greitai išeičiau iš jos ir maitinčiau mašinoje 😀
as tai niekada nesijaudindavau ka kiti pagalvos ir niekada nesislepiau, bet skara noredavau prisidengti ir ne todel, kad man geda, o todel, kad visgi maitinimas man intymus laikas ir procesas ir to rodyti visiems nesinori ir norisi kazkiek pasilikti sau 😀 bet is esmes manau visos maitinancios mamos su tuo sutinka! Manau blogai jau krastutinumai, pavz. maa neturi lysti is namu kol maitina arba aplinkiniai smerkia net prisidengusia mama arba mama visus grozius atvirai rodo tiesiai kavineje valgantiems pries akis! Manau niekas apie tuos prastutinumus nekalba. Kai viskas subtiliai, tai nesvarbi ir vieta ir laikas, nera net prie ko prikibti.
P.S. beje, pamenu vienoje parduotuveje kurioje daznai lankydavausi ateidavo tokia mamyte su mazu leliuku (mamytei kokiu 35 ir daugiau metu) ir visada viesai zindydavo (viesai ir atvirai, o atviruas buvo pas ja nelabai grazus) butent parduotuveje, butent eilesi prie zmoniu ir dar stebedavo ar ja stebi, o jei pamatydavo kad i ja kazkas zvilgteledavo pakeldavo toki skandala, kad visa parduotuve skambedavo. Kazkaip net baisu budavo i ja akis pakelti, net neidomu man jos maitinimas budavo, bet tiesiog baisu budavo kad apreks. Ji slankiodavo po ta parduotuve su tuo vaikiuku ir nieko beveik nenusipirkdavo, bet kabinedavosi prie zmoniu. Maciau kaip vaikai nesmagiai jautesi, o ir suauge nezinodavo kur akis padeti, nes lyg jiems ir nieko, kad cia kazkas zindo, bet kartu ir nera kur pasideti, kai tiesiai pries ju nosi. Cia tiesiog tokia istorija prisiminiau.
O siaip as uz laisve daryti ka nori 😀
jei atsakyti i klausima tai taip kas be ko zindymas ir viesumas bent mano nuomone suderinama! tiek sunu tiek dukryte maitinau viesose vietose n kartu,visad kartu turedavau dekuti vezimuke,tad juo prisidengdavau vaikuti,nes man paciai ner malonu kai mano krutine atvira ir kiti ziuri 😀 kalbant apie parduotuvej zindyma tai pacios parduotuves viduj nesu niekad zindziusi,dukryte daznai uzsimanydavoesant mums parduotuvej tai iseidavau is jos ir pamaitindavau mamos ir vaiko kambariuke o jei tokio nebudavo tiesiog kur nuosaliau ant suoliuko,ar seip kur prisedus kavinukej atokiau nuo zmoniu,kad netrukdytu nei dukrytei kas valgyt nei man ramiai be kitu zmoniu akiu pamaitinti 😀
tai negi 2 minučių tavo karolis neištemptų kol tu iš maksimos išeitum😀
na, as irgi prisidengdavau, bet vaikelio galvyte visuomet kysojo is po skaros😉 mano zuikis neturejo jokio grafiko iki kokiu 🤓9men, tad tikrai negalejau nieko planuot, o iseiti lb norejau, niekuomet nesukau galvos del nuosalesnes vietikes, nes kai mano vaikas isalkdavo, tai ta pacia sek paleisdavo dudas, man jau geriau iskart pamaitint ir as budavau geros nuotaikos, ir kudikis patenkintas😉 as laikiausi tokios nuomones, jeigu nepatinka, neziurek, bukimi tolerantiskesni😉 juk kai suaugusieji nori valgyt, jie gali ir moka susivaldyt, o kudikiui MP yra vienas svarbiausiu dalyku, tai islikimas; man buvo svarbesni MANO kudikio poreikiai, nesukau galvos del aplinkiniu, gaila, kad taip negalvojau su 1 vaikeliu😉
Pritariu toms mamytems kurios uz zindyma tik su tinkama tam forma. Kai jau viesai zindomas vaikas ir viskas matosi visame grazume. Atsiprasau, bet man yra kazkas nesuderinama ir labai viskas pasidaro nebegrazu ☹
Pirmąjį vaiką labai drovėjausi žindyt viešoj vietoj, jei jau nebūdavo kitos išeities (toli nuo namų, vaikas labai valgyt nori) tada skubėdavau į kuo nuošalesnę vietelę. Augindama antrąjį vaiką, elgiuosi žymiai drąsiau. Jei nori valgyt, o tai ir duodu.
Tik žinoma, labai pritariu, kad svarbu to žindymo forma. Niekad nesėdėjau su vaiku nuoga krūtine. Nuolat rankinėje turėdavau didelę, lengvą skarą, ja apsigobdavau ir nieko nieks nematydavo 😀 Tikriausiai daug kas suprasdavo ką ten veikia leliukas, bet niekad nėra nieks "užkabinęs"...
aš nieko prieš už žindymą viešoj vietos, bet kaip gintarė sako svarbu to forma, pvz kaip vikos atveju žindyt maksimoj aš nesiryžčiau, geriau jau išeit ir ant suoliuko prisėst juk nebūta čia ir dabar traukt papulį 🤔
oj kokia neissemiama tema 😀 as anau viskas suderinama, tik svarbu to forma! As pasi esu zindziusi viesai, tiesiog parke ant suoliuko, o pro sali ejo zmones, bet buvau apsigaubusi skraiste ir niekas net nepastebejo ka as ten veikiu 😀
su 1 vaiku man tikrai buvo gana sunku tai suderinti, bet su 2 jau buvau protingesnė ir manęs visiškai neveikė jokios kalbos, žindžiau tuomet, kai kūdikis išalkdavo😉 prisipažįstu, kad daugybei žmonių tai kėlė šypseną, o kai kurios moterys net ir padrąsindavo, prieidavo ir tyliai pasakydavo:"šaunuolė"😀 visur ir visada mane fotografavo vyras, kad būtų gražios atminties, tai neįkainojamos akimirkos😀 pamenu kartą apsipirkinėjau maximoj ir mažylis užsimanė valgyt, o aš tik tik pradėjau dėliot prekes, tai pažindžiau tiesiog parduotuvėje, stovint ir nei vienam tai neužkliuvo😀 aš manau, jeigu jau apsisprendėt žindyti, tai įmanoma daryti ne tik namuose, svarbu, kad Jums ir kūdikiui būtų gera ir patogu😀