SpausdintiSveikos, visos ir visi,
Na va, mes mažiukais žingsneliais keliaujame į priekį. Esu laiminga. Kaip jau rašiau primaitinimo dienoraščio pradžioje, mėginome pirmiausia obuoliuką, pirmieji kartai pasiliko ant seilinuko. Buvo paskelbtas karas šaukšteliui. Ir mažoji paslėpė šypseną, mama patapo blogietė, bet...
Parodysiu visus kartus po pirmojo ir pamatysit, kad po truputuką obuolys priimtas į draugų gretas.
Antrasis kartas:
Trečiasis kartas:
Ir pralaužėm ledus:
Tikrai dar negaliu sakyt, kad viskas keliauja į skranduką, bet jau žiojasi, kai duodi šaukštelį. Geros naujienos tos, kad mūsų neišbėrė, nevėmėm, su viduriukais irgi viskas liuks. Buvo keletą kartų atpylusi, bet labai po mažai, gal šiek tiek išsigandau, nes nuo gimimo nė karto to nebuvo.
Pasiskambinau gydytojai, pasiskundžiau, o ji tik nusijuokė, sako, kad jei atpylinėjimas nėra gausus, o tik keli lašiukai, taip kaip mums buvo, yra normalu, nes ragauja naują, dar nepažįstamą maistą, ir natūralu, kad taip pasitaiko. Kiek išsiaiškinau, labai gerai yra pirmus kartus duodant obuoliuką apvirti, kad nebūtų per aitrus skrandukui.
Dar ragaujam po nedaug, su kiekvienu kartu po vieną šaukštelį padidinu normą. Matuojam pagal mažosios šaukštelį.
Tik dabar jau nerimas ima, ar nebus boikotas morkai kitą savaitę, nes obuolys savo skoniu tikrai lenkia mokrką. Bet mėginsim vėl po truputuką.
Taigi, pradėjom sekmadienį, ragavom pirmadienį, antradienį. Žiūrėsim, kaip seksis toliau. Gerai, kad viskas pasirodė ne taip jau sunku, kaip įsivaizdavau.
Kitą savaitėlę dar būtinai jums parašysiu šios savaitės mėginimus ir pasiekimus, po to įvedinėsim morkytę. Penktadienį dar kartelį keliausim pas gydytoją, taigi, turėsiu galimybę visko dar geriau išsiklausinėt. Nusprendėm po daržovės įvedimo, kitą įvedinėt po dviejų ar net trijų savaičių, kad visiškai išsiaiškintume, ar niekas mūsų neelergizuoja, kaip sekasi skrandukui su viskuo tvarkytis, ir kad spėtume priprast.
Geros dienos
Jurgita
))
