SpausdintiŠiltas, taip ilgai lauktas, pavasario vakaras. Gelminė išeina į kiemą viena (aišku, leista žaisti tik po langais). Susitinka kaimynų berniuką ir gražiai abu žaidžia. Prabėga valandėlė, kita... Jau lekiu (kokį 1000 - ąjį kartą) prie lango.
Laikas namo. Ir pamatau UPS kokį vaizdelį!!! Mano 5 - erių mergaitę stumdo kažkoks jau, galima sakyti, vaikinukas (apie 12 m.)! O šalia stovi gal dar kokie penki ir žiūri. Kaip manote, ką dariau? Visų pirma sužviegiau vyrui: "Muša Gelminę"!
Jis pašoko nuo lovos ir bėgtute iš penkto aukšto laiptais į kiemą. Na, o aš tuo tarpu išlėkiau į balkoną ir kaip psichinė klykiau ant to vaikinuko! (visi kiti greitai dingo).
Pamatęs "didvyris" mane iškart atsitraukė ir puolė bėgti. Nepasisekė jam, nes tėtis jau kieme. Mano vyras paimė jį, galima sakyti, už pakarpos. Paklausė, kas atsitiko, už ką stumdai mano dukrą? Aišku, kad atsakymo nebuvo, net nebuvo ir jokio gailesčio jo akyse. Vyras dar jam gerai pagrąsino, liepė atsiprašyti Gelminės (deja, jis to nepadarė) ir paleido.
Parėjo mano auka ir gynėjas namo. Aš jau nurimusi. Visų pirma, nuraminau mažytę, nes tikrai buvo labai išsigandusi, o tada pabandžiau išsiaiškinti kas buvo, kaip viskas įvyko.
Ir pasirodo, kad nieko nebuvo. Ėjo dičkių chebra, o čia žaidžia du mažyliai - tiesiog reikia pasityčioti, paimti iš jų kamuolį ir susprogdinti! Manoji bėgo pasiimti savo naujo kamuoliuko, į kurį kėsinosi, jai jo nedavė ir dar apstumdė. Ačiū Dievui, kad pažiūrėjau laiku pro langą.
Užmigdę vaikus atsisėdome pakalbėti apie tai su vyru. Tiesą sakant, pirmą kartą gyvenime tokia situacija, kai reikėjo ginti savo mergaitę. Man šiek tiek juokinga pačiai iš savęs ir iš savo poelgio balkone. Bet žiauriai išsigandau.
Tik dabar galvoju, gal nereikėjo tam vaikinukui grąsinti (vyras gal ir persistengė su pasakymais: "dar kartą pamatysiu, kad lieti ją, suspardysiu ir t.t.). Bet kaip kitaip? Juk ji mūsų turtas! Dar galvoju, gal reikėjo jo tėvų ieškoti?
Net nežinau... Kaip elgtumėtės Jūs?
as lygiai taip pat jauciu buciau dariusi.. nors mums dar per anksti tokios bedos, (dar savo nevaiksciojancios pyples kieme nepaliksim) bet as jau dabar apie tai galvoju ir su teciu diskutavom kaip elgsimes, nes kai parode per tv laidas kai paauglys del patyčiu nusižudė....ir dar pati savo akimis mačiau kaip mūsų kvartale paaugliai spardė į galvą vaikinukui..o ką daryti., jaučiu sėdėsiu prie lango ir budesiu,ir elgsiuosi lygiai taip pat.. blogiausia, kad iš tikruju , tai tokiu atveju suauges zmogus neturi teises fiziskai aukleti tokiu dvylikameciu, bet as zinau kad mano vyras tai tikrai duotu i "liuli" , o jei pasitaikytu gudresni to berniuko tevai, tai ir i teisma gali paduoti uz tokius dalykus.. pasmus lietuvoje labai nepalanki yra teisine sistema tokiems chamams aukleti, taip situacija labai slidi yra.bet negi laikysi vaika uzdaryta namuose..
Ko gero berniukams turėtų būti tai pamoka. Nesvarbu, kad atsiprašymo nepavyko sulaukt. Reikia auklėti mažuosius paaugliukus, nes kai paauga, praeit ne tik vaikai pro juos negali, bet ir visi kiti.
,toks jau pilnai supranta,ka daro...atsirado man dydvyris pries 5 metuku mergyte 
jei zinotumete,kur gyvena,tai su tevais uz ausies reikejo nutempti,o jei nzn tai vat tik tiek ir tegali padaryti,jei net neatsiprase tai kur tau savo adresa pasakys...
