Sveikos, mamytės. Gal galite patarti, kaip padėti savo vaikui.
Rokui 2 metai ir 2 mėn. Gimęs atlikus Cezario pjūvio operaciją. Jautrus nuo pirmų valandų, beprotiškai prie manęs prisirišęs. Jau nuo 1,5 metų retkarčiais pasitaikydavo isterijos priepuolių. Pašoka naktį iš miegų ir pradeda verkti, klykti nesavu balsu. Nepažįsta net manęs. Kad nurimtų, turim vaikščioti po namus ir mamos ieškoti, nors aš pati jį nešioju.
Pradėjom eiti į darželį. Pirmą savaitę palyginus buvo visai neblogai. Bet paskui susirgo. Buvo 2 savaičių pertrauka. Kai po ligos atėjo į darželį, prasidėjo mūsų košmaras. Pasidarė piktas, isterijos, darželyje būti nenori. Jei užmiega pietų, tai po valandos pabunda ir klykia kokią valandą. Auklėtojos nenuramina, visus vaikus prikelia.
Namie niekas nesikeičia: kai tik miegoti - pradeda šaukti iki drebėjimo. Miego nori, bet užmigti negali. Jei iš vakaro ramiai užmigo, tai naktį būtinai pabus ir verks miegodamas kokias 2-3 valandas. Pakalbinti neįmanoma, niekas neįdomu. Kai pabunda, žaislus mėto, mušasi. Ir toks kasdieninis verkimas jau tęsiasi savaitę.
Noriu pasakyti, kad darželis nėra pagrindinė tokio elgesio priežastis, nes, kaip ir sakiau, taip būdavo ir anksčiau, tik visąlaiki. Dabar geriam vaistukus Sedalia, bet padėjo labai nedaug.
Gal kam nors buvo toks atsitikimas? Gal patarsite ką nors?
