Spausdinti
Skiepus gaubia daug mitų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausiai problemų kyla dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja Daiva Razmuvienė pastebėjo, kad pastruoju metu madinga kalbėti apie judėjimą prieš vakcinaciją, kuris skelbia: „Pasiskiepijęs nuo gripo tikrai susirgsiu“, „Skiepai griauna mano imunitetą“, tačiau jau seniai įrodyta, kad vakcinos apsaugo nuo ligų.
„Skiepijimas gripo vakcina – svarbiausia specifinė sergamumo ir mirtingumo nuo gripo prevencijos priemonė. Tačiau kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija vos apie 6 proc. žmonių. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje“, – sakė gydytoja D.Razmuvienė.
Tuo tarpu Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. gyventojų.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja, kad būtų paskiepijama iki 75 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių. Lietuvoje šiemet rizikos grupėms priskiriami asmenys jau ketvirtą sezoną skiepijami nemokamai.
Iš pirmo žvilgsnio gripo virusas gali pasirodyti nekaltas dalykas, tačiau jo sukeltos komplikacijos gali būti itin žiaurios: plaučių uždegimas, širdies pakenkimas, - pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius V. Kasiulevičius.
Dažnai klausimų apie pašalinį skiepų poveikį sulaukiantis gydytojas paaiškino, kad pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gali susirgti tik tuomet, jei skiepijimo metu jis jau buvo pasigavęs virusą ir išgyveno inkubacinį ligos periodą.
Be to, skiepytis gerokai pigiau, nei vėliau gydytis ligą.
rnhttp://gintaresrubai.lt/
tik pamirsot parasyt, kad salyse, kur pradeta skiepyt didele dalis senyvo amziaus zmoniu, zenkliai padaugejo alzhaimerio ligos atveju ir siaip senatviniu sutrikimu.