Kai kurios mamos guodžiasi, kad su vyru niekaip neranda aukso vidurio auklėjant mažylį. Pavyzdžiui, tėtis vaikui leidžia daryti, ką nori, duoda, ko jis tik paprašo. Jei tik mama pabara, jis iškart bėga pas tėtį, o jis ima ant rankų ir guodžia. Net aplinkiniai ima pastebėti, kad tėvas vaiką tuoj "į debesis" iškels. Kai kiti pabando paprieštarauti tokiam auklėjimui, vyras neklauso. Tad kaip surasti tą auklėjimo viduriuką, kad mažylis būtų auklėjamas tinkamai?
mano nuomone reikia viska daryti proto ribose, reikia pakalbeti abiem ir susitarti...
manau reikia tos drausmes kazkiek,gal tik tau atrodo kad per grieztas,zinai mes mamos labai jautriai reaguojam kaip ant musu vaiku ka ne taip pasako,bet man tai pyktumas ima kai as draudziu del to kas tikrai negalima ir pradeda verkt,tai tuoj vyras ima ji ant ranku ir guodzia,tai paskui ir tas vaikas nebelabai susigaudo galima jam ar ne
Na, manau tai amzina problema. Mes su vyru t.p.pastoviai del to barames, tik stengiames, kad vaikai negirdetu, bet nevisada pavyksta. Mam atrodo, kad jis per grieztas, per daug is vaiku reikalauja, ne pagal ju amziu
mes pastoviai del to su vyru tarpusavy susipykstam,jei as draudziu,jis leidzia arba atvirksciai
oi jo cia tai jo sunku auklet vaika kaip yra vienas grieztesnis kitas nuolaidziauja.Nes vaikas bega ten kur jam pritare.Taciau as galvoju kad su dukra klaidos jokios nepadarius ji daugiau klauso manes nei tecio pas ji bega tik tada kaip subaru.O kaip bus su maziuku as nezinau
As bijau sito varianto, nes as grieztesne nei tetis. O kai jis ka negerai daro, ta prasme, ka matau kad leidzia ko gereiau kad nedarytu mazoji, as jam pasakau, netyliu. Ir tuo paciu pabaru dukryte.
ta viduriuka labai sunku rasti, nes mes ir gincijames, kaip aukleti. sakau, kad abu turime vienodai aukleti, vienodai barti ar leisti, kad vaikas zinotu, kas jam galima ar ne. taciau, kadangi tetis retai buna namuose, tai jis daugiau leidzia ir nuolaidziauja, tada buna sunku susikalbeti, o vaikutis greit pagauna, ka tuo metu jis gali
Kai kurios mamos guodžiasi, kad su vyru niekaip neranda aukso vidurio auklėjant mažylį. Pavyzdžiui, tėtis vaikui leidžia daryti, ką nori, duoda, ko jis tik paprašo. Jei tik mama pabara, jis iškart bėga pas tėtį, o jis ima ant rankų ir guodžia. Net aplinkiniai ima pastebėti, kad tėvas vaiką tuoj "į debesis" iškels. Kai kiti pabando paprieštarauti tokiam auklėjimui, vyras neklauso. Tad kaip surasti tą auklėjimo viduriuką, kad mažylis būtų auklėjamas tinkamai?