Per tris mokyklos lankymo savaites jau įsigalėjo rutina: kėlimasis, prausimasis, pusryčiavimas, rengimasis ir ėjimas į mokyklą tuo pačiu laiku. Viskas aišku ir viskam skiriant po 10 min. sutelpam į pasiruošimo pusvalandį. O paskui jau su Gyčiu keliaujam į mokyklą. Stengiamės išeiti visada laiku ir neišugdyti vėlavimo įpročio. Penkiom minutėm išlėkus vėliau, mes dar nevėluojame :) Bet kai ramiai eini labiau pastebi spalvotesnius medžių lapus arba kad patobulino šviesoforą ir jis tapo garsiniu. Keletą rytų turėjom prisijungiantį pakeleivį antroką. Taip draugiškai pakalbėdami ir ateidavom tryse iki mokyklos.
Gyčiui mokykloje patinka. Matau kaip tampa vis savarankiškesnis. Kuprinę pats turi susiruošti. Kartą liko pratybos namuose. Prieš pamoką įtikinėjo kad nesinešė namo, ieškojom spintelėj, ieškojom kuprinėj ... o pratybos gulėjo namuose. Nežinau ar gerai, bet kartais ryte peržvelgiu kas kuprinėje sudėta.
Kartą paprašė pinigų, nes mokykloje yra skanumynų aparatas ir vienas draugų jau pirkosi sausainių. Labiau nei sausainiai, manau, juos vilioja pats pirkimo procesas. Iš namų Gytis nešasi priešpiečių dėžutę, pietus pavalgo mokykloje. Po pamokų būna prailgintoje grupėje kol tėtis parveža namo. Vakare dar mėgsta pažaisti ir pažiūrėti filmukus, bet laiko visoms norimoms veiklos vis labiau mažėja. Atsiranda nuovargis, nes labai greitai užmiega.
Nuo praėjusios savaitės jau turime galimybę prisijungti prie ''Mano dienynas'' ir perskaityti įrašus bei užduočių įvertinimus. Taip pat Gytis jau gavo mokinio pažymėjimą.
Šalia to pastovumo ir aiškumo vis tik atsiranda baimių. Prisipažino kad bijo dainuoti prieš visą klasę. Nemėgsta šokių pamokos ir teigia jog jokių ''češkių'' nesidės...
Tai vat tas baimes reikės kažkaip išvaikyti.
floryte
jaldija
Gintarep
ODISEJAaa