Atrodo, visai neseniai palydojom savo pirmokėlę į mokyklą... O štai jau ryt - paskutinė pirmokės diena mokykloje. Nebuvo klasėje ar mokykloje kažkokios ypatingos uždarymo šventės, tačiau keletas nuo mokslų laisvesnių dienų žaidimams su draugais ir mokytoja - pati nuostabiausia šventė. Nežiūrint to niūraus nuotolinio ugdymo, trukusio pirmokams net keletą mėnesių, laikas pralėkė labai greit. Bet taip atrodo tik man. Augustei atrodo kitaip. Ji sako, kad laikas ėjo "žiauriai lėtai", nes tas nuotolinis... Nuotolinio mokymo Augustė išties nekentė. Uždaviau savo vaikui keletą klausimų apie laiką, praleistą mokykloje.
- Kas tau labiausiai patiko mokykloje?...
A.:- draugai ir kai kurios užduotys.
- Kas labiausiai nepatiko mokykloje?...
A.:- kai mokytoja šaukė ant draugų ar manęs.
- Koks buvo smagiausias nutikimas mokykloje?...
A.: - kai mano draugė Emilija per pertrauką užmigo ant suolo, o mokytoja ją pažadino.
-Kokia buvo liūdniausia diena mokykloje?..
A.: - kai pamiršau atsinešti vadovėlį. Tada mokytoja paklausė: "o galvos nepamiršai atsinešt?...Galvos ne grožiui skirtos, o tam, kad galvotum".
- Ką mokykloje išmokai?..
A.: - skaičiuoti, rašyti, dirbti, abėcėlę, ežerų pavadinimus.
- Ar norėsi eiti į 2-ąją klasę?
A.:- ne, nenorėsiu, nes draugė sakė, kad 2-oj klasėj reikės Karatė mokytis. Jei viskas būtų taip, kaip pirmoje klasėje, tai norėčiau.
Tai va, tokia tiesa vaiko lūpomis. O man atrodo, kad vaikas mokykloje įgavo daugiau savarankiškumo, atsakomybės, drausmės. Pradžioje vadovėlius ir knygas kartu sudėdavome į kuprinę kitai dienai, po kurio laiko jau pati tai atlikdavo savarankiškai. Išmoko globoti už save mažesnius, silpnesnius, ne tokius aktyvius vaikus - pasidalindavo priešpiečiais, apkabindavo, praleisdavo ir pan. Išmoko iš mokyklos pareiti pas močiutę į namus (tiesa, nereikėdavo kirsti judrių gatvių).
Yra dar dalykų, kurių nepavyko išmokti, pavyzdžiui, pažinti valandas laikrodyje. Užduotis pratybose lyg ir gerai atlikdavo, bet realybėje laikrodis Augustei vis dar rodo "kosmines" valandas.
Tiesa, saviraiška mokykloje dažnai vykdavo kitokia forma. Pavyzdžiui, dažnai grįždavo namo apipieštomis rankomis, piešinių primargintais sąsiuvinių lapais.
Kad vaiko smegenys aktyviai dirba, suprasdavau iš vaiko užduodamų klausimų, kuriais ji dažniausiai siekdavo išsiaiškinti įvairias abstrakčias sąvokas ar terminus.
Kad vaikui formuojasi suvokimas padėti atlikti namų ruošos darbus šeimoje, supratau, kai pats vaikas palaisto augalus, pagamina maistą, pamaitina ir pavedžioja namų augintinius, nuvalo stalą ir pan. niekieno neprašomas.
Gražaus vasariško atsipalaidavimo nuo mokslų visiems pradinukams! Mėgaukitės saule, vandeniu ir vėju! Sėdėkite iki išnaktų prie laužo! Subeskite nosis į gėlių žiedus, o kojas į smėlį! Tegyvuoja nerūpestinga vasara!
Mamos dienoraštis
floryte
jaldija
ODISEJAaa
RenataŪselienė