Gabrielei – 8

Lapkritis man atradimų metas.

Nežinau ar man vienai, bet pirmieji du rudens mėnesiai buvo tokie ilgi, kad atrodė, jog jie tęsėsi ištisus metus. O lapkritis skrieja, kaip akimirka.

Gabrielei šiemet sukako aštuoneri. Pernai dėl visos koronaviruso situacijos mes neturėjome galimybės švęsti su jos draugais, tad šiemet mergina laikė kumščius ir iki paskutinio vylėsi. Taip jau nutiko, kad tikrasis gimtadienis įvyko per atostogas. Ji vel susipergyveno, kad tik nepratęstų rudens atostogų ar nepaskirtų nuotolinio. Bet. Pasisekė. Jie pasikvietė daugiau nei dešimt vaikų. Ne visi galėjo atvykti, bet vis tiek namuose netrūko vaikiško juoko, šurmulio ir veiklų.

Ką mes veikėme? Buvau sugalvojus keletą veiklų ir galvojau to bus per akis. O bet tačiau. Vaikai tokie aktyvūs, kad jie norėjo dar ir dar. Teko suktis greituoju būdu.

Pirmoji veikla kaip gerai vaikai pažįsta vienas kitą. Kiekvienas gavo po kortelę, ant kurios turėjo parašyti kažkokį faktą apie save ir pasirašyti. Surašę atidavė man, o aš skaičiau faktus, neatskleisdama apie ką jie. Vaikai spėliojo. Kai kurie buvo lengvai nuspėjami, kiti sunkiau. Bet neabejoju, kad tai puikus būdas vieniem kitus geriau pažinti.

Toliau mes ėjome žaisti Limbo. Aišku vidury rudens rasti limbo sunkesnė misija. Bet man pavyko „sužvejoti“ pripučiamą limbo. Ooo, kiek buvo juoko ir noro kartoti.

Kokia šventė be šokių? Kadangi visi lanko šokių pamokas ir ten išmokę komandinį šokį, mielai pademonstravo, o man beliko tik įamžinti ir pasigrožėti jų galimybėmis.

Žaidėme viktoriną. Vaikai buvo pasiskirstę komandomis ir atsakinėjo į klausimus. O jų turėjome įvairių: apie gamtą, apie šventes, apie įsimintinas datas ir pačių paprasčiausių „kokia šiandien diena“. Buvo ir mįslių rungtis. Kuri atskleidė, kad su mįslėmis mūsų kartos vaikams jau kiek sunkesni reikalai.

Tarpuose jie spėjo ir savarankiškai pašėlti, ir gaudynių pažaisti, ir pašokti, ir pabendrauti. Na, o pabaigai Alias stiliaus žaidimas, kai vaikai iš kortelių turėjo pavaizduoti be garso, kas parašyta, o kiti atspėti. Paskutinė kortelė buvo palikta – Torto. Po ko ir prasidėjo iškilmingas „Su gimimo diena“ dainavimas, norų galvojimas, žvakučių pūtimas ir aštuonis kartus kilnojimas ant kėdės.

Gabrielės pasakė, kad tai geriausias gimtadienis, kokį ji kada šventusi. O man beliko tik ramia širdimi eiti miegoti, kad vaikas laimingas ir viskas pavyko. Nors prisipažinsiu, jaudinausi ne mažiau nei ji laukė.