Kaip greitai ji auga!

Prieš šešerius metus vėlyvą kovo 17 d. vakarą šį pasaulį išvydo mūsų dukrytė Elena. Atrodo, dar visai neseniai ji buvo tokia mažutė, o jau šį rugsėjį iškeliauja į priešmokyklinę klasę. Jei tektų trumpai apibūdinti, kokia ji, drąsiai galiu pasakyti, kad tai tikras "energijos užtaisas". Smalsi, žingeidi, be galo drąsi, komunikabili, galinti atrasti kalbą su bet kokio amžiaus žmogumi. Turinti tvirtą charakterį, nebijanti reikšti savo nuomonės. Per dieną gali užduoti begalę klausimų "O kas?", "O kam?", "O kodėl?". Be galo patinka knygos. Nors dar tik susipažįstame su raidelėmis ir pati negali skaityti, tačiau kiekvieną vakarą prieš miegą laukia pasaka. Pačiai be galo patinka vartyti knygas, stebėti paveikslėlius ir kurti savo istorijas. Šiuo metu iš rankų nepaleidžia įvairių enciklopedijų, tad mamai ir tėčiui tenka gerai pasukti galvą, kad galėtume pateikti atsakymus į užduodamus klausimus.

Be galo dievina vandenį. Nesvarbu, ar tai būtų jūra, ežeras, baseinas ar tiesiog vonia. Mamai su tėčiu tenka pasitelkti visus diplomatinius gebėjimus, norint išprašyti iš vandens. Turbūt ne veltui yra gimusi po Žuvų ženklu. Mėgsta piešti, karpyti, kurti įvairius darbelius, į kurių gamybos procesą būna įtraukti ir tėveliai. Nuo rudens svajoja lankyti šokius.

Tuo pačiu tai be galo jautrus vaikas. Darželyje pirmoji puola taikyti susipykusius vaikus, pastebi, jei kas nors netinkamai elgiasi ar kalba. Einant pasivaikščioti surenka visas šiukšles, kad gamtai būtų lengviau. Labai išgyvena nesekmes, todėl bandome apie tai kalbėti ir mokytis, kad ne viskas gyvenime pavyksta iš pirmo karto. Kadangi kiekvieną vasarą važiuojame savanoriauti į stovyklą, kuri yra skirta proto negalią turintiems vaikams bei suaugusiems, nuo pat mažens, ji mato ir kitokius žmones. Be galo džiaugiuosi, kad ji juos priima, bendrauja su jais, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose. Norisi tikėti, kad tai tikrai padės užaugti geru ir gražiu žmogumi.

Geriausia dukrytės žaidimų draugė ir išdaigų bendrininkė yra katytė Coliukė. Visuomet grįžusi iš darželio, pirmiausia bėga jos pasisveikinti ir išmyluoti. Šiuo metu svajoja užaugusi būti gyvūnėlių gydytoja.

Kadangi mūsų miestas nėra didelis ir darželių jame tik keli, tad mūsų pasirinkimas buvo lengvas. Dukra lanko prie pat namų esantį darželį, į kurį vaikščiojo ir jos tėtis. Dukrytei labai patinka darželis, nebūna tokios dienos, kad sakytų, jog nenori eitį į jį. Galbūt dėl to, kad jame dirba be galo nuostabios, rūpestingos, švelnios, kūrybingos auklėtojos. Su dideliu nekantrumu ir dar didesniu jauduliu viduje, tiek dukrytė, tiek tėveliai, laukiame rugsėjo 1 - osios - naujo etapo. Džiugu, jog ateinantys metai dovanos naujus draugus, potyrius, išgyvenimus, bet kartu ir truputėlį liūdna, kad laikas bėga taip greitai...