Kol vieni moksleiviai skaičiuoja mėnesius iki baigiamųjų egzaminų ar atostogų, kiti atsakingai svarsto ir renkasi stovyklas. Nors moksleivių stovyklos nėra naujas reiškinys ir jos – įvairaus tipo, formato, trukmės – organizuojamos metų metus, vis daugiau jaunuolių bei jų tėvų renkasi ne vietines, bet užsienio šalių stovyklas, padedančias pasiruošti būsimoms studijoms.
Įvairovė plati: nuo Kembridžo ir Oksfordo universitetuose organizuojamų stovyklų iki kelių vasaros savaičių už Atlanto ar nuotykių, naujų draugų bei neišdildomų įspūdžių tokiose salose, kaip Malta ir Kipras.
Šiuo metu abitūros egzaminams besiruošianti Laura Lauciūtė net penkerius metus savo vasaros atostogų patirtį papildė stovyklomis Vokietijoje. Visą laiką jai stovyklą išsirinkti ir kelionę susiplanuoti padėjo „AMES Education“ specialistai, mat ši kalbų akademija turi didžiulį patikrintų, akredituotų ir nepriekaištinga reputacija pasižyminčių stovyklų-partnerių tinklą visoje Europoje bei JAV. Stovyklos anglų kalba garsiausiuose ir įtakingiausiuose Didžiosios Britanijos universitetuose ar koledžuose, apie kuriuos neretai pasvajoja ir lietuviai moksleiviai, taip pat Airijos, Šveicarijos, Kipro, Maltos ar JAV bei Kanados mokymo įstaigose – viskas įmanoma. Jeigu moksleivio pagrindinė užsienio kalba ne anglų, o vokiečių, prancūzų, rusų ar ispanų – „AMES Education“ taip pat turi pasiūlymų.
Laura, papasakokite, prieš kiek metų, kiek kartų ir kur stovyklavote?
Nuo 2015 metų buvau iš viso penkiose stovyklose: pirmą kartą lankiausi Vokietijos kalnuose įsikūrusiame miestelyje šalia Miuncheno, stovykloje German language school (GLS), 2016 metais važiavau į Bad Schussenried miestelyje esantį Humboldt institutą, 2017 metais pasirinkau Deutsch in Deutschland stovyklą Frankfurte, 2018 metais – F+U Academy Heidelberge ir paskutiniais, 2019 metais, vėl vasarojau Humboldt institute Lindenbergo miestelyje.
Ar tuo metu, kai rinkotės, buvo didelė įvairovė stovyklų vokiečių kalba?
Pirmais metais pati nežinojau, nei kokiu tikslu važiavau, nei kur, todėl rinkausi pirmą variantą, kurį man pasiūlė „AMES Education“. Antrais metais, įgavusi patirties, turėjau didesnį pasirinkimą ir labiau atsižvelgiau į miestus bei stovyklų siūlomas programas – koks santykis tarp mokslų ir laisvo laiko. Žinoma, į Vokietiją važiavau tobulinti vokiečių kalbos įgūdžių, tačiau labai svarbu buvo ir tai, kas vyksta po pamokų – įvairios veiklos, laikas susipažinti su žmonėmis, kurie gali tapti geriausiais draugais.
Ar į stovyklas pati norėdavote vykti, ar skatindavo tėvai? Ar jiems nebūdavo baisu Jus išleisti? Kaip manote, į ką tėvams būtina atkreipti dėmesį, kai renka stovyklą savo vaikams?
Į visas stovyklas važiavau pati savo noru, galbūt pirmoji sukėlė daugiausiai abejonių ir baimių, nes nežinojau, kur važiuoju, nemokėjau nei vokiečių, nei anglų kalbos, kuria paprastai bendrauja stovyklautojai iš įvairių šalių. Manau, kad tėvams reikėtų žinoti, jog vaikas nevažiuoja į nežinomą vietą, nežinia kur – stovykla už viską prisiima atsakomybę. Kai stovyklautojas atskrenda, galima užsakyti pavėžėją, kuris nuveža iki pat stovyklos, be to, vaikas visada gali susisiekti su tėvais bet kuriuo paros metu. Žinoma, tėvai visada baiminasi dėl saugumo bei gerovės – juk ir pati pirmą kartą važiavau vos dvylikos metų. Svarbiausia suaugusiesiems, kurie savo atžalą išleidžia, atkreipti dėmesį į vaiko norus. Pirmiausia – jis pats turi labai norėti tos stovyklos patirties, domėtis, kur važiuos, planuotis, rodyti didelį entuziazmą. Jeigu vaiko noras didelis, tėvams nėra dėl ko rūpintis ir bijoti.
Kodėl verta moksleiviams keliauti į stovyklas? Kuo stovyklos užsienyje pranašesnės, įdomesnės nei lietuviškos, kodėl jas verta rinktis?
Galėčiau pasakoti, kaip svarbu išmokti kalbą, tačiau mano asmeninė patirtis parodė, jog šios stovyklos reikšmingos visiškai kitu aspektu. Pirmiausia, vaikas susiranda draugų, kurie lieka visam gyvenimui. Antroje savo stovykloje susipažinau su vaikinais ir merginomis, su kuriais kitais metais vėl važiavome kartu į stovyklą. Tikrai įspūdingas jausmas pamatyti artimus žmones po metų. Šie ryšiai ir draugystės išlieka ilgam – aš iki dabar bendrauju su žmonėmis, su kuriais važiavau į stovyklą 2012 metais. Kadangi buvau penkiose stovyklose, mano draugų ratas iš stovyklų yra labai didelis.
Daugiausiai bendrauju su merginomis iš JAV, Malaizijos ir vaikinais iš Italijos, Ispanijos – jau šią vasarą planuojame susitikimą. Žinoma, šiais laikais turime socialines medijas, tai padeda palaikyti ryšį su kuo nori, ir nesvarbu, ar tas žmogus gyvena kitame mieste, ar kitoje valstybėje, ar net kitame žemyne. Aš dabar juokauju, kad stovyklos man padovanojo visišką komfortą kelionėse – visose šalyse rasiu, kur apsistoti ir su kuo susitikti. Aišku, kalbos įgūdžiai taip pat yra aktualūs.
Rekomenduoju rinktis tarptautines stovyklas nebūtinai Anglijoje, nes bendravimas ir taip vyksta anglų kalba. Aš tik paskutinės stovyklos metu pradėjau kasdien bendrauti vokiškai. Ką noriu tuo pasakyti? Anglų kalba yra pasaulinė kalba, ir ja, geriau ar blogiau kalba visi, todėl be vokiečių, mano anglų kalbos įgūdžiai taip pat labai pagerėjo.
O kodėl nesirinkote Lietuvoje esančių stovyklų, kuriose bendraujama užsienio kalba?
Esu buvusi ir lietuviškoje anglų kalbos stovykloje. Pastebėjau, kad čia yra paprasta problema – visi aplinkui kalba lietuviškai, o tai neteikia jokios naudos. Užsienyje sunkus yra pirmasis žingsnis, kai reikia „išeiti“ iš komforto zonos ir kalbėti nepažįstama kalba, kai ji nėra ištobulinta. Visgi, reikia suprasti vieną dalyką – visi vaikai nemoka tos kalbos ir visi atvažiuoja į stovyklas ją pagerinti, todėl svarbu nesijaudinti, nekompleksuoti, o tiesiog mėgautis smagiu laiku.
Ką stovyklų patirtis suteikia? Ar tai tik akademinė nauda, nes atsiranda galimybė pagerinti vokiečių kalbos žinias, ar kažkas daugiau?
Žinoma, kad ne! Kalba ir jos įgūdžių gerinimas labai svarbūs, tačiau tik paskutiniais metais sugebėjau pilnai „persilaužti“, jei kalbame apie C1 lygį. Kita vertus, man asmeniškai naudingiausia ir geriausia patirtis buvo paskutinius dvejus metus, kai gyvenau vokiečių šeimose – tai puiki galimybė ne tik išmokti kalbą, bet ir susipažinti su tikrąja šalies kultūra. Jaunimui labai svarbus naktinis gyvenimas ir savarankiškumo jausmas, o kai dienas leidi vietinių šeimoje, būtent tai ir gauni: ne tik bendravimą su savo amžiaus paaugliais, bet ir laisvės pojūtį, nes nesi stipriai pririštas prie programos.
O ką žmonės veikia tokiose stovyklose užsienyje? Kuo užsiimdavote? Kas labiausiai įstrigo, įsiminė?
Stovyklose, aišku, vyksta akademiniai užsiėmimai, kurie asocijuojasi su pamokomis, bet toli gražu nėra į jas panašūs – dažniausiai vykdavo debatai ir pokalbiai, kas yra labai įdomu bei padeda „pralaužti“ ne tik teorinę, bet ir praktinę kalbą. Akademiniai užsiėmimai užima minimalią dienos dalį, o visas kitas laikas priklauso nuo miesto. Tokioje stovykloje, kaip GLS, kurioje buvau 2012 metais, buvo daug veiklų lauke, nes gyvenome tarp kalnų ir ežerų.
Labiausiai įstrigo plaukiojimas laiveliais, tačiau juos reikėjo pasidaryti patiems. Manau, suprantate, kaip mums sekėsi. Tokie iššūkiai ir buvo patys smagiausi. Jeigu kalbame apie didesnius miestus, pavyzdžiui, Frankfurtą, Miuncheną, net ir Heidelbergą, žinoma, yra daugiau veiklos, susijusios su miestu, vyksta ekskursijos, daug laisvo laiko su draugais mieste, festivaliai, apsipirkinėjimai ir visa kita. Labiausiai įsiminusi ir patikusi veikla buvo Heidelberge. Vyko futbolo varžybos, o kadangi vokiečiai yra dideli futbolo gerbėjai, entuziazmo netrūko – stadione prabuvome visą naktį, labai linksmai praleidome laiką, susipažinome su vietiniais vokiečiais.
Gal prisimenate kažkokių ypatingų patirčių, kuriozų, situacijų iš stovyklų, kurių niekada nepamiršite?
Žinoma, buvo daug smagių įvykių. Pradedant nuo pabėgimo iš stovyklavietės, nes norėjome nusipirkti ledų, ar kitokių nesąmonių, iki keisčiausių pokalbių su vietiniais gyventojais. Turbūt, viena linksmiausių patirčių buvo DID akademijoje, kurioje buvau jau su draugėmis iš buvusios stovyklos: turėjome laisvo laiko mieste, tačiau Vokietijoje sekmadieniais didžioji dalis prekybos centrų užsidaro apie aštuntą valandą, todėl klaidžiojome po visą Frankfurtą, kol užklydome į nežinomą „knaipę“, kurioje vyko visiškai tradicinė vokiška fiesta. Ten sutikome visus stovyklos vadovus ir labai linksmai pasibuvome.
Ar stovyklos turi įtakos Jūsų studijų ir bendrai ateities planams?
Aš vis dar esu moksleivė, mokausi dvyliktoje klasėje, studijos ant nosies. Planuoju studijuoti užsienyje, tad vokiečių kalba yra labai didelis privalumas. Pavyzdžiui, Vokietijoje mokslas vokiečių kalba yra nemokamas ir aukščiausio lygio bei prestižo. Vis dėlto, pati važiuosiu į Austriją, kur nacionalinė kalba – vokiečių, o tai man yra milžiniškas pliusas.
Studijų stovyklos užsienyje – tramplinas į būsimą karjerą
„AMES Education“ vadovė ir studijų užsienyje specialistė Eglė Kesylienė sako, kad renkantis stovyklą užsienyje labai svarbu išsiaiškinti vaiko poreikius ir rasti atsakymus į kelis klausimus: „Ar vaikui reikia užpildyti kalbos spragas? Ar jam reikia padėti pasiruošti tarptautiniam anglų kalbos egzaminui? Gal stovykloje vaikas sieks susipažinti su kitų šalių kultūromis, norės patirti nepamirštamų nuotykių ir įgyti savarankiškumo?“ Tik žinodami šiuos poreikius, specialistai galės parinkti tinkamiausią programą.
Daugiau informacijos: Populiariausios stovyklos su AMES
