Sveiki!
Taigi, kaip mums sekėsi pirmąsias savaites mokykloje.
Labai džiaugiuosi, kad iš anksto su vyru nusprendėme paeiliui pasiimti atostogų pirmomis savaitėmis. Aš pirmąją savaitę, vyras – antrą. Kadangi dar neveikė „prailginta grupė“, tai buvo puikus sprendimas, o ir vaikui lengviau adaptuotis po truputėlį.
Taigi pirmos dvi dienos po rugsėjo pirmosios nebuvo sudėtingos. Vaikams reikėjo pasiimti tik piešimo priemones į mokyklą. Mokytoja vaikus pradėjo pratinti prie pamokų tvarkos, grafiko laikymosi, pertraukos taisyklių. Pamokėlės buvo skirtos susipažinimui ir pasiruošimui naujai rutinai. Taigi vaikams buvo po tris pamokėles su pertraukomis, tada visi kartu keliaudavo į valgyklą papietaudavo ir 11.30 jau keliaudavo pas tėvelius laukiančius lauke. Tos pirmos dienos buvo kažkas tokio! Gundė be atvangos pasakojo ir džiaugėsi pamokėlėmis ir pertraukomis, pasakojo kokia šauni mokytoja.
Kitą savaitę, nuo pirmadienio prasidėjo „tikros“ pamokos. Pirmosiomis dienomis buvo keturios pamokos, tad namo keliavo jau po 12 valandos. O vėliau prisidėjo ir penktoji pamoka, susidėliojo grafikas, pamokų pabaiga 12.40.
Vieną dieną Gundė jau namo parsinešė pratybas, kurias reikėjo aplenkti ir užrašyti, kitą dieną vadovėlį, tada jau pradėjo neštis ir sąsiuvinius. Ir taip klasė įsivažiavo į ritmą. Beje, labai džiaugiuosi vadovėlio ir pratybų formatu, kadangi visos pamokos integruotos jose (pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, matematika, muzika, net šokiai), o vadovėlis ir pratybos skirti vienam mėnesiui (dabar rugsėjui), tad į mokyklą reikia neštis tik vadovėlį ir pratybas. Užtenka vietos ir priešpiečių dėžutei ir gertuvei su vandeniu, o kuprinė nėra labai sunki.
Dėl kuprinės svorio tikrai nėra problemų. Mokykloje kiekvienas vaikas turi savo spintelę, kurioje laiko sportinę aprangą, tad namo parnešti reikia tik skalbimui. Sąsiuvinius, piešimo priemones, darbelių priemones vaikai laiko klasėje, kiekvienas sau paskirtoje dėžutėje, o darbeliams kaupti visi turi po segtuvą klasėje. Jei yra noras galima persiauti ir avalynę (manau bus aktualu žiemą).
Kolkas viskas einasi puikiai, tačiau jaučiasi ir Gundės nuovargis. Mokykla, bent kolkas, labai nuvargina. Jau aštuntą valandą vakare vaiko akys tiesiog limpa, tad anksti ruošiamės miegoti. Gundė pasidarė ir daug jautresnė – gali lengvai pravirkti dėl niekniekio. Matau, kad dėl visko kaltas būtent nuovargis. Antroji savaitė šiuo atžvilgiu buvo sunkiausia, dabar jau po truputį matosi, kad mūsų mokyklinukė įsivažiuoja ir atsigauna, tačiau tikrai pavargsta ir anksti keliauja į lovą ilsėtis.
Bendrai, Gundei patinka mokykla ir mokytis, keliauja kiekvieną rytą su dideliu noru (nors keliasi kartais sunkiai). O nuovargis? Manau po truputį nebebus toks didelis, tik reikia priprasti prie naujos tvarkos, kiek kalbėjome su kitomis mamomis visiems vaikučiams panašiai. Svarbiausia yra noras eiti į mokyklą, kuris niekur nedingo, tad tikiu, kad viskas eisis puikiai!
