Vasara! Ir norisi ją išjausti iki galo. Ši, karantininė, mums buvo turbūt pati "keliauningiausia". Buvome šiltuose kraštuose, kaimyninėje valstybėje, bet svarbiausias pasiekimas, kad aplankėme beveik visus Lietuvos kraštelius ir surinkome beveik visą Lietuvą. Liko tik Kuršių nerija. Norėjome aplankyti ir ją, bet pralaukus valandą prie kelto, nutarėme palikti šį reikalą rudeniui. Kas kartą vaikams kartoju, kokie jie turtingi įspūdžiais. Kaip smagu, kai mokykloje galėsi pasidalinti, kur keliavai, ką pamatei. Ir pradedu pasakoti, priminti. Manau su tokiu bagažu jausis drąsiau, tada ne taip svarbu, kad kitų penalai gal įdomesni, ar sąsiuvinys su gražesniu paveiksliuku. Tam neskyrėme daug dėmesio. peržiūrėjome savo turimą namų bagažą, atsirinkome ir nusidrožėme pieštukus. Apie mokyklą tiek ir kalbame, kad kaip smagu, jog galėsi dalintis savo įspūdžiais, žinosi, kur stovi Gedimino pilis ir kokios upės teka pro Kauną.
Keliaudami mėgstame žaisti mįslių žaidimą. Sugalvoji daiktą (dažnai tai būna susiję su matomais vaizdais pro langą) ir sukuri jam apibūdinimą. Visi spėlioja. Labai daug perkeltinės prasmės, todėl lavina mąstymą, skatina žvelgti plačiau, kūrybiškai.
Savaitgalį prieš rugsėjį taip pat skyrėme išvykai. Šį kartą aplankėme sostinę. Užlipome ant Gedimino kalno, matėme didmiestį ir ... rudenį. Lietus mus atviliojo į Energetikos ir technikos muziejų. Mes muziejų fanai (dažniausiai ne Lietuvos), bet šį kartą sužavėjo. Pagaminom elektrą, valdėm elektrinę, pasitikrinom kaip veikia įvairūs dėsniai, išbandėme ką reiškia 1 iš 1000000 tikimybė, pabuvojome veidrodžių kambaryje, aš grįžau į vaikystės buities prisiminimus, o Hubertas pasmalsavo kaip atrodė seniau ne tik TV, bet ir Xboxas. Ne tik pamatė, bet su juo ir pažaidė. Viską finišavo nusileidimas čiuožykla, kuri fiksuoja tavo greitį.
Na, o rytoj kartu pakedensime uniformą, pagalvosime apie mokyklą ir po truputį imsime jos laukti.
