Tam, kad išvengtume konfliktų su savo jau paūgėjusiais vaikais, psichologė psichoterapeutė Anna Vinkovskienė pataria ne tik kalbėtis su vaiku visur ir visada, bet ir pasistengti ieškoti lanksčių sprendimų.
Pasak psichologės, jei vaikai mato, kad jūs galite kažkur nusileisti savo sprendimuose, taisyklėse, vėliau supras, kad pasaulis nėra toks „baisus“, kur vien tik draudimai ir tėvų norų vykdymai.
„Pavyzdžiui, vaikas nori dar pažaisti kompiuteriu, tuomet sutinkate, kad dar dešimt minučių jis žaidžia ir tuomet eina ruošti pamokų ar tvarkytis kambario. Žinoma, jei po to vaikas dar prašys: „Mama, dar leisk pusvalandį“, taip bus be galo, reikia laikytis duoto termino – jūs susitarėte, kad dešimt minučių, vadinasi, susitarėte. Vaikas taip pat turi laikytis susitarimo. Taip vaikai ilgainiui supras, kad su tėvais galima susitarti", - patarė A.Vinkovskienė.
Tai svarbu todėl, kad išėję į pasaulį vaikai supras, kad ne tik turi vykdyti kažkieno taisykles, bet ir iš pasaulio gali kažko tikėtis, gali laukti lankstumo. Jūs esate visas vaiko pasaulis šeimoje, jūs nustatote taisykles.
Tačiau lankstumas, pasak psichologės, nėra tai, kad sutinkate su vaiku visur, kada tik jis nori, tačiau leidžiate ir jam ką nors nuspręsti, pavyzdžiui, situacija: vaikas grįžta iš mokyklos, jam užduota skaityti knygą, o jis nori eiti į lauką. Tuomet pasikalbėkite su vaiku. Paklauskite jo, ar jam užteks valandos pabūti su draugais, o tada ruošti namų darbus. Tokiu būdu grąžinate vaikui atsakomybę.
Tegu paauglys supranta savo atsakomybę – jei per ilgai žais su draugais, neliks laiko pamokoms ir tuomet „kentės“ jo žinios, pažymiai mokykloje.
Išaiškinkite taikiai, be konfliktų ir pykčių, kad suprantate, jog jis turi turi savų pomėgių ir malonumų, tačiau turi ir savų pareigų, viena iš jų – ruošti namų darbus.
Tokiems pokalbiams reikia ne vienos dienos, bet verta, nes tai - jūsų investicijos į ateitį, į jūsų vaiką.
Jeigu vaikas randa milijoną argumentų paaiškint, kad jam smagiau daryti tai ir tai, o ne tai, ką jūs liepiate, puiku – tai rodo jo charakterio tvirtybę. BET. Turite nustatyti ribas, nes vaikas „užlips“ ant galvos.
„Jei pritrūkstate argumentų vaikui aiškinti, o jis vis atsikalbinėja, pakalbėkite su juo – kodėl jis nori taip elgtis arba kodėl nori dabar tą ir tą daryti. O pritrūkti argumentų su vaiku galim tuomet, kai bandome laimėti. Pabandykite eiti į kompromisą, pvz. tu darai savo malonius dalykus, o po to darome tą ir tą, kas reikalinga: susitvarkom rūbus, išplauname indus", - pasakojo psichologė.
Nekovokite su vaiku
Psichologė pataria nekovoti su paaugliu, o stengtis pamatyti jame save mažą: „Savo vaike jūs matote savo charakterio bruožus, savo sutuoktinio bruožus ir jus tai nervina, ar ne. Tai gali būti jūsų stiprybė, jei šį žinojimą panaudosite santykiuose su vaiku".
Jeigu vaikas užsispyręs ir randa daug argumentų norėti tik sau malonių dalykų, o ne atlikti tam tikras pareigas, tuomet paklauskite: „Palauk, per daug tu visko nori, bandom kažko atsisakyti, nes aš irgi kažko noriu. Ko atsisakom? Išbraukiame po du iš tavo sąrašo, du iš mano norų sąrašo. Gerai?“ Tokiu būdu bandome švelniai suformuoti vaiko asmenybę, bet nešaukiame ant jo, nekapojame tokiais liepimais kaip „eik, daryk, tu privalai, negalima“.
Būkite nuolaidesni savo vaikams, nes konfliktu ir pykčiais nieko nelaimėsite.
