Nesmalsių vaikų nebūna. Vieni ieško, kaip išardyti plaukų džiovintuvą, kiti patikrina, kokie daiktai sudėti virtuvės spintelėse, treti pasiruošę sužinoti, iš ko susideda stalinė lempa. Tėvai turi pastebėti, kuo vaikas domisi, kas jam tuo metu yra smalsu. Ir būtinai sureaguoti ir pasistengti vaiko smalsumą nukreipti tinkama kryptimi.
Edukologė Jovita Ponomariovienė pateikia keletą patarimų, kaip ikimokyklinio ir pradedančio mokyklą lankyti amžiaus vaikams parinkti tinkamas priemones smalsumui skleistis. Pasak jos, didžiausia tėvų klaida yra vaiko smalsumo slopinimas.
„Dažnai vaikai girdi: „Neimk, nedaryk, nebėgiok, neliesk, negalima“. Bet tai nėra geras atsakas į tyrinėjančio vaiko elgseną. Tėvai turėtų atrasti laiko ir būtinai atsakyti į įvairiausius vaikų užduodamus klausimus. Atsakymai pateikiami pagal vaiko amžiaus tarpsnį, jam suprantama kalba. Šiuolaikiniai vaikai dažnai linkę nusivilti, jeigu kažko nepavyksta padaryti iš karto. Todėl mes rekomenduojame aptarti su vaiku, kad užduotis, veikla gali nepavykti ir koks būtų planas B, kad visgi pasiektume savo tikslą“, – pasakoja Vilniuje naują mokymosi įstaigą atverianti Vitlio licėjaus vadovė J. Ponomariovienė.
Plėskite vaiko smalsumo sritis, atsakykite į iškilusius klausimus
Vaikas nuo pat mažens yra smalsus. Jau nuo kelių mėnesių jis stebi aplinką, daiktus, jų formas, spalvas, bando siekti ir paliesti įvairius daiktus. Augantis vaikas dar labiau smalsauja ir nori pažinti supantį pasaulį, suvokti skleidžiamus garsus. Jis nori glamžyti, mėtyti, ardyti ir išimti tai,kas yra žaislo viduje. Dar labiau augant vaikui atsiranda poreikis klausti kas, kaip, kodėl? Suaugusieji turi stengtis, kad vaiko smalsumo sritys plėstųsi.
„Priemonės priklauso nuo amžiaus tarpsnių bei domėjimosi srities. Tai pirmiausia su vaikais kartu turime žaisti ir per žaidimą atsakyti į iškilusius klausimus. Tyrinėti gamtą ir ieškoti atsakymų. Vėliau pasirenkame atitinkamus žaislus – kaladėles, raides, paveikslėlius, vėliau – knygas. Plečiantis akiračiui, plečiasi ir priemonės. Vėliau smalsumą skatinti gali padėti enciklopedijos ar išmaniosios technologijos“, – sako mokytoja.
Skatinkite vaiką samprotauti
Pasak J. Ponomariovienės, atrasti naujus dalykus, išbandyti dominančias veiklas, smalsauti ir tyrinėti yra įgimtas dalykas.
„Tinkamai nukreipus vaiko smalsumą, t. y. tinkamai atsakant į jo klausimus, įsigyjant priemonių, galbūt konstruktorių ar užduočių sąsiuvinių, kartu žaidžiant, modeliuojant įvairias situacijas, galima ugdyti vaiko mąstymą bei gebėjimus. Svarbu užduoti vaikui atvirus klausimus: kaip manai..., dėl kokių priežasčių... kas turi įtakos... ir pan., kurie skatina vaiką samprotauti, kelti hipotezes, o tada jas tikrinti ir išbandyti. Rekomenduojama vengti klausimų, į kuriuos vaikas gali atsakyti tokiais žodžiais, kaip „taip“ ir „ne“, – pasakoja mokytoja.
Mokykloje kiekvieno vaiko smalsumą siekiama sužadinti įvairiose srityse – atliekami įvairūs eksperimentai, bandymai, projektinės veiklos, užduotys su išmaniaisiais įrenginiais, tyrinėjimai laboratorijoje. Sudaroma palanki erdvė klausimams ir hipotezėms kelti bei atsakymų ieškoti. Vaikai dirbdami grupėse, porose ar pavieniui ieško atsakymų į įvairius klausimus ir taip skatinama vaikus ne tik smalsauti ir domėtis, bet ir ugdyti jų savarankiškumą ir savivertę.
Leiskite pačiam atrasti ir tapti kūrėju
Jeigu vaikams patinka konstruoti, tačiau dažnai jie tai daro paėmę įvairias instrukcijas arba pavyzdžius, rekomenduojama vaikui pasiūlyti pačiam tapti kūrėju ir išradėju. Konstruoti, meistrauti taip, kaip jis pats įsivaizduoja.
„Esame pastebėję, kad kai leidžiame vaikams patiems kurti, vaikai, sukonstravę, pastatę, sukūrę savo kūrinį, tuo labai džiaugiasi, didžiuojasi savo pasiektu rezultatu. Taip pasitvirtina jų keliamos hipotezės, jie tai padarė patys savarankiškai“, – sako inžinerinės pakraipos licėjaus vadovė.
J. Ponomariovienė pastebi, kad kai vaikai tampa kūrėjais – jie užduoda klausimus, bando pritaikyti savo patirtį, matytus dalykus. Tai ugdo vaikų kūrybiškumą ir mąstymą, jie savo atradimais ir surastais atsakymais pasidalina su draugais.
