"Gaisro spalvos" - knyga, po kurios labai myli gyvenimą

"Gaisro spalvos" - knyga, po kurios labai myli gyvenimą

17. May 2021, 19:55 Mamos dienoraštis Mamos dienoraštis

"Didžioji šlovės valanda Pierre'ui Lemaitre'ui išmušė 2013 m., kai už romaną „Iki pasimatymo ten aukštai“jis buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija.

„Gaisro spalvos“ yra „Iki pasimatymo ten aukštai“ tęsinys ir antroji trilogijos dalis, kurią galima skaityti ir kaip atskirą kūrinį". Ir tai džiugina, nes pirmosios knygos aš nebuvau skaičius.
Tačiau tikrai, šis kūrinys pilnai savarankiškas ir labai įtraukiantis nuo pat pirmųjų puslapių. 
Sakykim, kad gal net nėra nieko keisto, jog kūrinys prasideda nuo laidotuvių. Kiek makabriška scena su ant karsto nukritusiu vėlionio anūku jau paveikia mintis ir kelia šiurpą, bet tokia idėja savaime turbūt irgi nėra kažkuo išskirtinė. Tačiau tai, kaip autorius valdo plunksną ir kaip lyg kasdienškai aprašo  įvykius, kiek skiria dėmesio detalėms ir vidiniam herojų pasauliui, neperspausdamas, neatsibosdamas... nes informacijos pertekliaus ir nuobodulio čia nėra nė lašo. Lyg skaitytum mūsų visų gyvenimą, tik kitokiu istoriniu laikotarpiu. Bet supranti, kad visos problemos... jos gi visada tos pačios...  
Pinigai, valdžia, politika, ir tarp viso to žmonių gyvenimai, dramos, netektys, bėgantis laikas.
 Aš neaprašau siužeto, aš kalbu emocijomis, kurias ši knyga sukėlė. Gal nesu tiksli ir gal kažką supratau ar pajaučiau ne taip. Bet emociškai tai labai gilus ir... tamsus kūrinys. Nelaimės nuojauta, ir jau mums žinomas istorinis faktas - besiartinantis karas... ir moters gyvenimo ir išgyvenimų istorija, žmonių likimai, išdavystės. Visa tai rasite čia, bet skaitysis lengvai, tarsi plauktumėt raidėmis lyg ežeru. Skanu, verta , gilu.  Dvelkia senosios Europos klasika.

Tauriais, giliais kūriniais apvilktais į visai neįmantrios kalbos rūbą.
O čia aprašymas iš knygos pristatymo, lad būtų labiau suprantama, apie ką aš čia kalbu.

"1927-ieji. Visa Paryžiaus grietinėlė susirenka į turtingo bankininko Marselio Perikūro laidotuves. Jų dėmesio centre – jauna velionio duktė Madlena, kuriai lemta perimti tėvo sukurtą verslo imperiją. Moteris puikiai suvokia, kad lengva nebus – iki tol ji visiškai nesidomėjo nei tėvo reikalais, nei jo verslu. O per laidotuves pro trečio aukšto langą iškritęs Madlenos septynmetis sūnus Polis motinos mintis nukreipia visai kita kryptimi.

Pajutę neeilinę galimybę lengvai pasipelnyti, daugybė godžių veikėjų ima kurpti greito pralobimo planus ir suka ratus aplink Madleną, bet ši, pasitelkusi visą savo išradingumą, teisybės troškimą ir netikėtas Polio idėjas apie naują verslą, pakyla į kovą.

Madlenos kova vyksta kur kas didesnių įvykių fone. Po Pirmojo pasaulinio karo atsigaunančioje Vokietijoje šalies nacionalsocialistų partijos valdžios laiptais sparčiai kyla charizmatiškas oratorius, aistringai kalbantis apie nepelnytas sankcijas mylimai tėvynei, vokiečių rasės viršenybę ir naują pasaulio tvarką. Jo žodžių įžiebta liepsna netrukus virs didžiuliu gaisru, visiems laikams pakeisiančiu Europą ir visą pasaulį".

Nuoširdžiai dėkoju Mamyčių klubui  leidyklai Alma littera už šią dovaną ir galiu atvirai sakyti, tokią knygą verta turėti savo namų bibliotekoje ar bent jau tiesiog perskaityti.