“Nuo pirmadienio pradėsiu!”
Iki skausmo artima
Nuo vaikystės frazė ši.
Juk sakydavau dažnai:
Sutvarkysiu žaislus aš visus,
Mokytis pradėsiu puikiai,
Pasirūpinsiu šuniu,
Katinui namelį išvalysiu,
Mamai dar padėsiu:
Juk grindis galiu išplauti,
Drabužėlius susidėt į spintą,
Bei palaistyt savąją gėlytę…
Bet užaugo ši mergytė,
Ji pati jau turi savąją dukrytę,
O ši frazė lydi ją dar vis,
Tik jos siekiai kitokie…
Ji kas ryt kartoja:
Nuo pirmadienio pradėsiu
Keltis aš ryte ankščiau,
Po dušu palysiu,
O vėliau kroselį bėgsiu,
Dar baseiną aš lankysiu,
Su vaiku močiutę aplankysiu,
Dėmesio dukrytei skirsiu aš daugiau
Seksiu pasakų , eilių daugiau skaitysiu,
Dar statysim pasakų pilis,
Kad turėtų Fėjos kur lankytis…
Bet atėjo ši diena,
Ai, ne šį pirmadienį pradėsiu,
Juk jų metuose ne vienas,
O gyvenime net tūkstančiai keli…
Prižadu, suspėsiu aš nuo kito,
O atėjus tam kitam,
Vėl aš teisinu save,
…Bus juk tų pirmadienių…
Dar pralėks jų taip ne vienas šimtas,
Ir žiūrėk, jau ne dukra, o anūkė pasakys:
„Močiutėle, aplankysiu aš tave…. pirmadienį“
P.S. fotografija pasiskolinta išternetinių platybių.
