Aštuoniolikta diena startuoja švenčių šventimu.
Po intensyvaus nuotolinio darbo ir nuotolinių pamokų, prasideda šventinis šurmulys.
Didelio ruošimosi nebuvo, nes nebuvo tam nei laiko, nei sveikatos.
Nežinau, kaip kitoms mamytėms, man diena praskrieja, nieko nespėju. Būna, kad net kavos neturiu kada išgerti, nebent Zoom "nusimutinus" ir nusigarsinus.
Pradžioje tenka įsirengti židinį (toks organizatorių reikalavimas).
Turime ?
Reikia nykštuko kepurėlės. Hmmm, gerai tiems kas turi vaikų, tokie dalykai - kasdienybė.
Specialaus puošimo nedarėme, o tik persikraustėme į vaiko kambarį, o kur ne kur, o pas vaiką jau kasdien vyko uždari kalėdiniai vakarėliai. Kažkiek pykdavau, kad reikia atsargiai statyti koją, nes gali nuspirti kokį Gnomą ar pradeda vaikas rėkti :"Mama, atsargiau, Olafas nuriedėjo", tai ir neužeidavau... Tik kaip ten katytė surasdavo vietą atsigulti, nieko neišvarčius, dar man nesuprastas ir neatsakytas klausimas.
Nuo šio vakaro pradėjau dievinti nuotolinius vakarėlius : gali į taurę įsipilti spanguolių kisieliaus ir vaidinti, kad esi raudono vyno gerbėjas, jei kmynų arbata - baltas vynas tau prioritetas. Vakarėlyje gali dalyvauti visa šeima, nors vakarėlis vyro kolegų, ar tavo kolegų. Jei nori, gali aktyviai bendrauti, jei nenori gali būti pasyviu klausytoju. Jei pavargai, gali numigti, o vėliau toliau tęsti dalyvavimą.
O jei reikia kokio pasirodymo, tai gali parodyti vaiko repeticiją.
Jei būna reikalavimas parodyti augintinius, tai ir parodai. Tegu šnypščia ir pasako ką galvojame apie kolegos augintinį...
Iš vakarėlio išėjus 4 val. ryto nereikia rūpintis, kaip saugiai pakliūti į namus.
Supratau, kad šį kartą pas mus tik pradžia ir bus daug tokio tipo renginių. Bandysiu dukrelę įkalbėti, kad paskutinę šių metų pamokų dieną, per klasės valandėlę, pasidarytų virtualų koncertą: kas kaip moka, tas taip galėtų vieni kitus pasveikinti.
Gal Mamyčių klubas galėtų/norėtų suorganizuoti virtualaus tipo kalėdinį vakarėlį?
