Jau beveik pabaiga. Tirpsta Advento rytai, kalendorinių metų dienos, šįmetės pamokos. Vieni kitus sveikiname virtualiai. Koncertai, parodos - virtualios. Anot vaiko, gerai, kad "gavau realių siūlų, o ne virtualių".
Bet virtualūs būreliai, užsiėmimai - tikrai nuostabi išeitis.
Ir kuo toliau, tuo labiau vertiname įgytą patirtį.
Kaip niekad išpuošti namai rankų darbo puošmenomis.
Prisipažinsiu, kad mūsų namai dar nebuvo tokie jaukūs ir niekada tiek daug mes vieni kitų nelepinome kepiniais.
Džiaugiamės ir branginame kartu praleistą laiką.
Dar pasitaikė ir žiemą tokia, kuri paranki tuo, kad jei šieno pritrūksta vainikams, galima nueiti pasipjauti.
Ir kuo drėgnesnis, tuo geriau, nes geriau kimba, nereikia drėkinti.
Supratome, kad vainikų pagrindus reikia pasidaryti vasarą, iš drėgno šieno ir tik tuomet džiovinti.
Štai atsiranda ir patirties pagrindai.
Gaila, kad taip lekia dienos... Buvo, lyg vakar, pirma Advento savaitė, o va jau paskutinė... Kepam, verdam visi drauge, lyg šveicarai prie fondiu puodo...
