AISTRINGOJI VAIKYSTĖ.

Štai, jau beveik užverčiame antros klasės pirmąjį mėnesį. Kaip mums sekėsi?

Sekėsi vidutiniškai puikiai: išmokome minimaliai palikti namams namų darbų, tuomet užtenka laiko pabendrauti  su draugėmis  iš neformalaus ugdymo mokyklų , o vakare net atsiranda jėgų/laiko pasikviesti/būti pakviestai kaimynų vaikiukų.

Būna ir neatliktų namų darbų, jei  užvaldo  ponas Miegelis. Tuomet mama nežadina, o mokytojai, gavę  argumentuotą paaiškinimą, leidžia tai atlikti klasėje.

Akylesnis skaitytojas matyt paklaus ar išlikome aktyvūs konkursų dalyviai? Taip, taip, tradicijų nelaužome, bet čia nesigirsime  laimėjimais, nes mes labiau akcentuojame užimtumą.

O užimtumas būna pas mus įvairus: pradedant knygų skaitymu, lavinamaisiais žaidimais, užbaigiant  psichologiniais testais, kurie būna naudojami  ne pagal tiesioginę paskirti, tiesiog neskaitėme ir neskaitysime ką reikėjo daryti. Išsidalinome  burtų keliu langelius ir  visa šeima darbavomės. Dailinome taip, kaip kas norėjo: be jokių taisyklių, reikalavimų.

Ir pristatome šeimyninį meną, kuris apjungė visą šeimą ir garantavo  produktyvų laisvalaikį.