Vieną pavakarę ryžausi avantiūrai ir nusivedžiau savo mažąją damutę į labai mano širdžiai mielą renginį. Žinoma, iš anksto susitarėme, kad šis renginys bus tikrai mamai mielas ir įdomus ir jei mažajai damutei jis bus mažiau įdomus, man panelytė nereikš pretenzijų, neprašys ankščiau laiko išeiti, nes pvz. man nėra įdomu kai kuriuose jos renginiuose, bet vis vien vaiką vedu, nes tai įdomu ir reikalinga jam.
Tad, daug nenukrypsiu, o papasakosiu kur gi mes buvome.
Ogi buvome dr. Eugenijaus Skerstono knygos „Deivė be diademos. Pokalbiai su portretais“ pristatyme.
Tai pati naujausia ir drįstu teigti, kad įdomiausia su mados industrija susijusių disciplinų dėstytojo knyga. Pasak autoriaus „Ištesėtas pažadas moterims. Jų elegantiškumas, subtilumas, siekis būti moterimi – XIX amžiaus leitmotyvas, kuriuo apibūdinama išvaizdos kultūra. Tuo metu, kai įvairiose pasaulio dalyse liejosi kraujas, buvo kariaujama, moteris liko lyg nežemiška būtybė, lyg deivė, su diadema ar be jos"
Autorius teigia, kad XIX amžiaus moterų išvaizda laikoma pačia puošniausia savo išraiškos forma, kuriai būdingas spindesys, nesaikingumas, tačiau ji visiškai atitinka laikmečio moterų meninę nuovoką: moterys puošiasi su dideliu rūpestingumu, pasitikėdamos nuojauta. „Ilgai galvojau, kaip pateikti savo santykį su portretais. Ar tikrai atvirauti? Ar atskleisti tikrus išgyvenimus, impresijas, įspūdžius, kuriuos patyriau bendraudamas su nepakartojamais kūriniais? Siekiau atvirai perteikti savo jausmus – surašyti tai, ką jaučiu, ką matau, į portretuotų moterų lūpas įdėdamas man pačiam patogius žodžius“.
Knygoje vaizduojamus portretus autorius rinkosi labai kruopščiai, siekdamas susieti knygos turinį ne tik su Europa, ypač Prancūzija, Ispanija bet ir Lietuva. „Knygos viršelyje pavaizduota kunigaikštytė Leonila Ivanovna Bariatinskaja – viena gražiausių savo laikmečio Europos moterų. Knygą puošiantis jos portretas turi labai artimą ryšį su Vilniumi, Verkių dvaru.“- teigė autorius. Norėčiau pasidžiaugti, kad autorius atrado ir Elzės Radvilaitės portretą.
Renginys buvo iliustruotas autoriaus išgyvenimais, skaitomos ištraukos iš knygos, susiejant su portretais. Maniau, kad vaikui visai neįdomu, nes sėdėjo tyliai, ramiai...sakyčiau nieko negirdėjo, retkarčiais galvytę padėdavo man ant kelių...
Iš renginio važiuojant pasipila klausimai: kaip kunigaikštytės tais pačiais deimantais puošė ir plaukučius, ir dėvėjo kaip kaklo puošmeną, ar tikrai į užrašines rašėsi priminimus, ar, ar ...
Supratau, kad kartais mes labai iš anksto nusprendžiame, kad tas ir anas vaikui bus neįdomu, neduos naudos ir tuo pačiu iš vaiko atimame norą viskuo domėtis. Būsiu atvira, tikrai negalėjau iškart vaikui atsakyti į užduodamus klausimus, teko dar sykelį peržiūrėti renginio filmuotą medžiagą.
Tad padariau sau išvadą, kad reikia vestis vaiką ir į sau pačiai įdomius renginius, o vėliau aptarti kas patiko, kas ne.
Vėliau vaikas mokykloje didžiuosis, kad mamą lydėjo į mamai įdomų renginį ir kiek visko naujo sužinojo, net gavo autoriaus autografą.
👍👍👍