O gal tiesiog galime pasakyti, kad: "nėra to blogo, kas neišeitų į gerą"?
Tad viskas nuo pradžių...
Vakaras. Dukrelė jau miega. Mama su tėčiu irgi ruošiasi eiti miegoti, bet prieš einant miegoti mama apžiūri vaiko varžybų drabužius. Ir paaiškėja, kad reikia palyginti. Reikia, tai reikia, juk lyginti mokame. Bet... nuo to prasideda pats linksmumas. Atsinešu lygintuvą, jis nekaista. Tėtis apžiūri ir paskelbia diagnozę: "į kibirą". Pažiūrime į kaimynų langus, valio dar dega šviesa. Tad nulekiu ir paprašau paskolinti lygintuvo. Manęs perklausia kelis kartus ko aš noriu (juk ne kasdien prireikia vidury nakties lygintuvo), paskolina. Namie neturiu kur jungti, nes pasirodo visos mano rozetės europietiškos. Susirandu savo senuką tarybinį lygintuvą (dar savo šviesios atminties mamytės jaunystės) , tėtis pakeičia kištuką į europietišką ir jau lyginu per sudrėkintos medžiagos atraižėlę.
Viskas puikiai pavyko.
Vaikas sėkmingai sudalyvavo varžybose, o mes turime atsarginį lygintuvą, jei naujai įsigytas netolimoje ateityje sugestų.
Ir ar galiu kažkuo skųstis? Juk pabaiga tai puiki...
Oooi, mes irgi tokį seniai seniai turėjom 😃
👍👍👍 mano tėvai tokį turėjo😀 Svarbu rezultatas😉