Knygyne užmačiau Scott D.Sampson knygą "Kaip užauginti gamtos vaiką". Įsigydama šią knygą, pamaniau, kad būtent tėvai vaikui yra pirmieji mokytojai, supažindinantys vaiką su gamta. Tai ką ir kaip reikėtų daryti ar nedaryti, kad vaikas gautų ne tik gamtos pažinimo pradmenis bet ir gimtų noras gyventi harmonijoje su gamta?..Knygą parašė amerikiečių paleontologas (dinozaurų tyrinėtojas), kuris ir dalinasi savo patirtimi, įgyta nuo pat ankstyvos vaikystės. Jo meilė gamtai prasidėjo nuo tos akimirkos, kai ketverių ar penkerių metų įbrido į tvenkinį, kur knibždėte knibždėjo buožgalvių. Svarbiausia, kad vaiko jo mama nepuolė ginti iš tvenkinio, kai jo guminiai batai jau sėmėsi per kraštus...Mama toliau leido vaikui tyrinėti, murkdytis vandenyje kartu su buožgalviais, pasijusti vienu iš jų. Išties, dažna mama skuba vaiką "įstatyti į rėmus", gelbėti, per greit kontroliuoti ir tokiu būdu "numarina" gamtos pažinimo džiaugsmą, kuris,psirodo, vienas iš svarbiausių pirminių dalykų....
Gal ir keista, bet jokių super duper ypatingų receptų, kaip užauginti gamtos vaiką, autorius nepateikia. Tiesog primena tai, kas bent jau man, seniai žinoma: svarbiausia - duoti vaikams tai, kas padėtų pamilti gamtą, padėtų kuri vaiko ir gamtos emocinį ryšį. Tačiau žinoti teoriškai - viena, o įgyvendinti praktiškai - visai kas kita. Todėl praktiniai patarimai - puikus dalykėlis!
Kaip sužadinti vaiko norą pažinti gamtą, autorius "iliustruoja" net Antoine de Saint-Exupery citata: "Jei norite pastatyti laivą, neverskite žmonių ieškoti medienos ir neskirstykite jiems darbų ir užduočių, o tik sukelkite jų troškimą išvysti begalinius jūros tolius".
Pabandžiau padaryti mažą reziumė. Štai, keletas autoriaus praktinių patarimų, kurie padėtų auginti gamtos vaiką:
1. Tiesiog eikite į gamtą ir leiskite laiką joje. Jau vien buvimas joje - ugdo (patyriminis ugdymas). Tai gali būti artimoji namų aplinka, pvz., kiemas (ma-eniems vaikams), arba - tolimesnė (vyresniems vaikams).
2. Mokykite vaikus matyti ir girdėti (gamtos stebėjimas, klausimų kėlimas ir atsakymų ieškojimas).
3. Žmogus, mokantis vaikus gamtos pažinimo, pats turi ja domėtis. Autorius pabrėžia, kad itin svarbu, kad vaikas turėtų ne vieną gamtos mokytoją. Ko gero, pirmasis mokytojas bus - tėvai, o antrasis, trečiasis - vaiko auklėtojai, mokytojai bendrojo lavinimo mokykloje, neformaliojo švietimo įstaigoje.
4. Gamtos pažinimo nereikia atriboti nuo informacinių technologijų. Jas reikia "įgalinti", pvz., naudojant įvairias programėles gyvūnams ar augalams pažinti. Juk gyvename išmaniajame amžiuje!
5. Burkitės, junkitės su šeima į įvairius gamtos pažinimo klubus, bendruomenes. Visa tai jums atvers dar daugiau galimybių puikiam laiko leidimui gamtoje!
6. Šiek tiek vyresnius vaikus įtikinkite, kad gamta - tai vieta, kurioje galimi įvairūs nuotykiai! Palikite vyresniems vaikams šiek tiek daugiau erdvės nuo jūsų kontrolės, kad jie galėtų gamtoje geriau pažinti save, savo galimybes.
7. Kurkite vaiko ryšį su artimąja jo aplinka(namų, mokyklos teritorija ar pan.), vaiką įveiklinant, pvz, kartu kuriant žaidimų erdves iš smėlio, medžių ar akmenų, sodinant medelius ir pan. "Nesuprasi, kas esi, kol nežinosi, kur esi" (Wendell Berry).
Žinoma, autorius primena apie tobuliausius žaislus vaikams - pagalius, akmnenis, purvą, bei naudą laiko leidimo gamtoje.
Šioje knygoje sužinojau ir įdomių naujų dalykų iš amerikietiško pasaulio - pvz., apie brandos ritualus, kurie rengiami stovyklose. Šie ritualai gan smulkiai aprašomi, juose dalyvauja ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, mokytojai.
Taigi, ši knyga - tarsi vedlys tėvams, seneliams, auklėtojams, mokytojams, padedantis auginti Gamtos vaiką.
Jei norėtumėte konkrečiau susipažinti su knyga, įdedu turinį...
