Kviečiame dalyvauti trumpoje apklausoje, kurioje labai prašome atsakyti iš savo patirties - ar auginant ikimokyklinuką įmanoma suderinti motinystę ir darbą?
Mums labai svarbi jūsų nuomonė, kurią prašome trumpai pagrįsti - kaip suderinate darbą ir motinystę, o jei manote, kad šie dalykai nesuderinami, tuomet taip pat pagrįskite, kodėl.
Vienai apklausos dalyvei burtų keliu atiteks
Kosmetikos "Catrice/essence" priemonių rinkinukas
Nuotrauka iliustratyvinio pobūdžio
Dalyvaukite apklausoje iki rugpjūčio 25 dienos imtinai.
Užpildžiau anketą, bet ir čia reikia parašyti?
Labai norint, viskas įmanoma. Auginame tris ikimokyklinukus, dirbu visą dieną, vyras dažnai dirba paromis, bet susideriname, ir į būrelius sugebame pasikeisdami nuvežti. Vaikai lanko darželį, ir jokio sąžinės graužimo nejaučiu, kadangi ten jie bendrauja su kitais vaikais, o kai grįžtu namo, visas dėmesys vaikučiams. Mano nuomone, svarbu ne kiekybė, kiek laiko praleidi su vaikais, o kokybė.
Taip, motinystė ir darbas yra suderinama, nors tai nelengva. Tokiu atveju sunkiausia - sąžinės graužimas, kad vaikui skiri per mažai dėmesio ir laiko, bei didelis galvos "apkrovimas", kai vienu metu turi spręsti kelias problemas. Aš dirbau nuo tada, kai vaikui sukako 1 mėnuo, sūnų į darželį pradėjau leisti tik kai jam suėjo 3 metai. Mano darbas dėkingas - esu laisvai samdoma vertėja, dirbu namie, tad galiu pasireguliuoti užsakymų atlikimo laiką - kol sūnus namie, dirbdavau apie 3 val. dienos metu, kai jis miegodavo pietų miego (bet čia jau gerokai vėliau, kai nusistovėjo toks režimas, nes pirmais metais jis miegodavo labai epizodiškai ir labai trumpai), dar vakarais, anksti ryte, naktimis. Žodžiu, poilsio pertekliumi tikrai pasigirti negalėjau. Tačiau džiaugiuosi, kad dirbau, nes man labai svarbu nepriklausomybės jausmas - aš taip pat noriu prisidėti prie šeimos išlaikymo, be to, nelaimės atveju turėčiau pagrindą po kojomis. Ir dar, nesu iš tų, kurios mėgsta iš panagių čiustyti namus, kas pusę metų keisti interjerą, dekoruoti vis kitą namų kampą ir pan., tad nedirbdama, o būdama "tik" mama ir namų šeimininke, paprasčiausiai iškvaiščiau. 😀
Galima suderinti tuo atveju, jei turi pagalbą iš šalies, kas tuo metu, kol dirbi, pažiūrės vaikelį. Iš vienos pusės tai pliusas mamai, nes ji "neiškrenta" iš darbo rinkos, eina kartu su gausiu informacijos srautu, pakeičia aplinką, todėl yra didesnė motyvacija leisti kokybišką laiką su vaiku ir t.t. Visgi, nors su pirmu vaikeliu aš sugebėjau derinti tiek darbą, tiek mokslus, visgi su anrtuoju vaikeliu išeiti anksčiau į darbą nenoriu, kadangi įvertinau, kad visgi laikas, praleistas su vaiku man yra svarbesnis, negu kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Laikas bėga greit, todėl kiekviena akimirka su vaiku yra svarbi, kurią praleidus nesugrąžinsi. Visgi, jei darbas, derinamas su vaiko priežiūra, Jums teikia džiaugsmo, jį galima atlikti, derinti su vaiko miego laiku, kuomet Jūs pati renkatės ar skirsite buities darbams, ar grožio miegui, ar pomėgiui, ar darbui. Mano pozicija - investuoti į vaiką šiuos du metus, o jei įmanoma ir tris, nevagiant laiko vaiko laiko sąskaitą, visgi - ką idėsi, tą turėsi.