Apyrankės gamyba - komandinis darbas

Daug negaišiu laiko, rašydama, kiek ilgai su vaiku aptarinėjome priemones, tėčio pasiūlytus įrankius, o svarbiausia - vaiko pasiūlytą  v i z i j ą.

Paminėsiu, kad niekada nesivėriau sau jokio papuošalo, nes visada maniau, kad   n e p v y k  s.  Tad dėl to nelemto žodelio čia aš ir esu.  Šiai minutei puikiai žinau, kad šiame projekte aš atliksiu tik vadybininko ar reklamos specialisto  funkcijas, o mano mažoji pagalbininkė bus  vykdytoja, o  gal ir tėtė mums padės su savo įrankiukais?

Tad pradžiai galime pasirodyti savo turimas medžiagas, nes tikrai nesu nusiteikusi ką nors pirkti, bent turimas medžiagas reikia  sunaudoti, o jei ko ir trūks - manau padės kūrybiškumas. Gal vadovė labai nepyks dėl tokio mano požiūrio?

Tad kaip minėjau tėtė sakė patalkins dėl įrankių, o medžiagos kaip? Vielučių turime įvairiausių spalvyčių: juodą, geltoną, raudoną, žalią. Daugiausia turime juodos, gal ją ir naudosime (kažkada su vaiku nėrėme iš vielučių sages).

Karoliukų irgi iš didelės gausybės kol atsirinkome norimų ir mūsų manymu, derančių. Vyko  diskusijos ir  derybos.

Dar turime visokių kitokių geležiukų, didžiai laimei radome ir užsegimą.

Pamaniau,kad gali neužtekti karoliukų, bet manau tiks grandinėlės gabaliukas, o gal vadovė paprieštaraus tokiai mano vizijai?

Tad šiai minutei mes su vaiku manome, kad mūsų vizija jau pakankamai reali. Ar mums gausis? Gal gausis, gal ne. Juk svarbiausia pasiryžti kažką bandyti, ar ne?