Augustės dienoraštis: jau šešeri!!!

   Augustė ką tik atšventė savo gimtadienį. Koks tas žmogus, kuriam ką tik suėjo šešeri?...

Augustė įdomi savo pasaulėžiūra, mokanti ją išreikšti žodžiais. Veduosi vieną kartą Augustę iš darželio namo. Klausinėju, kaip sekėsi darželyje. Ji man sako: "gal patylėkim?". "Gerai, patylėkim" - sakau aš. Toliau einame tylėdamos. Po kurio laiko išgirstu: "gerai". "Kas gerai?" - klausiu. "Čia aš su vėju kalbu" - aiškina Augustė. "Aš dažnai su juo pasikalbu".  Vėliau išsiaiškinu, kad jos draugai - ir lietus, ir saulė.

   Vieną kartą prieš miegą, gulėdama lovoje, Augustė rodo man delną, atlenkusi 2 pirštus ir sako: "mama, va čia yra Lietuva, o čia - Rusija. Koks jų kvapas?" Aš, gavusi tokį klausimą, mąstau ką atsakyti. Augustė, matydama mane begalvojančią, stengiasi konkretizuoti: Ar jos skirtingai kvepia? Čia - Lietuva, čia - Australija. Ar jų kvapas skirtingas?" - vėl rodo ant pirštų. "O kaip tu manai?" - klausiu aš, norėdama, kad į klausimą atsakytų jį pati.  "Jei žemė vienoda, tai ir kvapas vienodas" - paaiškina Augustė.

Po maudynių vonioje, jau vakare, Augustė klausia, ar dar galės pažiūrėti filmuką. Aš sakau, kad jau per ilgai užgaišome vonioje, jau vėlu, tad reikia eiti miegoti. Tada Augustė sako: "aš savo vaikus irgi griežtinsiu taip, kaip tu, mama". "O kaip tu juos griežtinsi?"- klausiu. "Aš eisiu žiūrėti filmų, o vaikai eis miegoti".

Begrįžtant iš darželio namo, Augustė sako: "koks vargingas tas gyvenimas". "Kuo jis vargingas?" - net nustėrau. Augustė: "tuo , kad penkias dienas reikia eiti į darželį, o tik dvi - savaitgalis. Galėtų būti penkios dienos savaitgalio, ir dvi - darželio".

Augustė - vis dar itin didelė gamtos mylėtoja. Ji žaidimui verčiau renkasi žalumos pilnus parkus nei pripučiamus batutus prekybos centruose, vabalai bus pastebėti ir ištyrinėti, o mama turėtų būti vaikščiojanti gamtos enciklopedija, kad atsakytų į visus jos klausimus "o koks čia augalas? o koks to vabalo pavadinimas? o ką jis valgo?".

   Vis dar dažnai Augustė kalba apie Dievą. Vieną dieną ji staiga prieina prie manęs ir sako: "Dievas viską turi, pas jį visko yra. Aš tai žinojau dar tada, kai pas tave pilvelyje buvau". Vieną vakarą randu ją stovinčią balkone. Klausiu, ką ten veiki. "Žiūriu į mėnulį ir meldžiuosi, kad mūsų katinas atsirastų (dingo mūsų katinas)".

    Augustė - vis dar labai meilus, lipšnus vaikas. Jei laiką leidžiam kartu visą dieną, tai ji daugybę kartu pribėga ir išbučiuoja, apsikabina. Net gatvėje einant, ji bučiuoja man ranką ir sako, kad myli, dėkoja už ką nors. Kai prašau Augustės susitvarkyti žaislus ar šiaip kokį darbelį atlikti, ji sako: "kaip pasakysi, mano karaliene".

   Žinoma, pasitaiko ir "ožiukų", tačiau tikrai jokių bausmių nereikia, viskas išsprendžiama kalbėjimosi metodu.

    Penktaisiais Augustės gyvenimo metais ji sutiko draugą, su kuriuo juos sieja stipri draugystė. Labai rimta. Abipusė. Jie darželyje - vienoje grupėje. Apie jų draugystę sužinau pamačiusi nuotraukas ar video, kuriuos auklėtojos talpina iš jų kasdienės veiklos jų darželio grupės sukurtoje Facebook grupėje. Kad ta draugystė - ypatinga, matyti, jog jie visada šalia, stengiasi paimti už rankos, atsisveikinant dienos pabaigoje - apsikabina. Net kai fotografas, atvykęs į darželį darė grupės nuotraukas, jie nusifotografavo ir dviese kartu. Tai taip gražu!

   Gebėjimai. Rudenį Augustė jau eis į šešiamečių grupę (darželyje). Mokytis skaityti nenori, nors raides pažįsta, skaičiuoti moka iki 20. Darželyje visus praėjusius mokslo metus su kitais savo bendraamžiais lavino rankytę, atlikdama rašymo pratimus rankytei lavinti. Namie rašymu, skaičiavimu, skaitymu, sudominti nepavyksta. Va žaidimai su žaislais - super! Manau, kad tam ir yra vaikystė, kad žaistum ir nerūpestingai gyventum. Beje, viskas, kas susiję su kompiuterinėmis technologijomis, įsisąvinama tarsi savaime. Kartais nė parodyti nereikia, kur ką kompiuteryje reikia daryti. Dar labai branginu tai, kai Augustė pasako kai kuriuos žodžius ne visai taip, kaip jie turėtų skambėti. Pavyzdžiui, majonezas - "manojezas", vazelinas - "vanelizas". Vieną dieną klausia: "mama, ar galiu patramdyt sūrį?" (patarkuot sūrį). Juk suvokiu, kad jau greit tokių keistai, juokingai ištartų žodžių nebeliks. Žaidimą/skaičiuotę "pa marskomu", kurį žaidžia vaikai darželyje, ji vadina "pa mazgomu" :-).

Gebėjimas pasirūpinti savimi. Moka pati nusiprausti, išsivalyti dantis, nusikarpyti nagus, susišukuoti, susirišti plaukus, apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti žaislus. Labai mėgsta puoštis: rengtis gražiais drabužiais, dažytis veidą, nagus, puoštis segėmis, apyrankėmis.

Pagalba namuose. Jau realiai padeda namų tvarkyme ar maisto gaminime. Pagaliau, mamos "įdirbis" mokant darbų, pradeda duoti tikrąją pridėtinę vertę! Tačiau noras darbuotis vieną kartą gali būti neprašant, o kitą kartą ir su prašymu nepadeda...

Pomėgiai: knygos, stalo žaidimai, piešimas, filmukų žiūrėjimas, buvimas gamtoje. Darželyje veikiančiame būrelyje šoka ir dainuoja. Mėgsta pati kurti dainas ir dainuoti pati sau. Smagiausia jos sukurta daina, kurią girdėjau - apie vilkus, kurie šventė vakarėlį ir neturėjo ko valgyti... :-).

Fiziniai parametrai: svoris - 22 kg, ūgis - 1,22 m. Serga jau retai. Susirgus "peršalimo" ligomis, greit pasveiksta, lengvai perserga. Apetitas - geras. Sunkiau draugauja su daržovėmis. Mėgstamiausi gėrimai - vanduo ir pienas, mėgstamiausi valgiai - plovas, manų košė, burokėlių sriuba. Saldumynai - taip pat! Vis dar laikomės "saldainių dienos", kai juos valgo tik kartą per savaitę, tiek, kiek nori. Miego reikalai šiek tiek pasikeitė. Namuose retai bemiega pietų miegelio, mašinoje nebemiega taip kaip anksčiau - vos tik įsėdus į mašiną ir snust...Vakare sunkiai pasiduoda miegui. Tačiau darželyje pietų miegelio vis dar miega. Ji vis dar labai judri, nenustygstanti vietoje. Jei jau eina, tai "spyruokliuodama, pasišokinėdama". Vis dar lėtai valgo. Ypatingas apetitas atsiranda prieš einant miegoti (jį stengiamasi atitolinti visais įmanomais būdais). Šiai akimirkai turi du naujai išdygusius dantis, vienas - dar pakeliui iki išdygimo. Dantų kritimo/dygimo problema šiuo metu Augustei labai aktuali. Vieną dieną matau, kaip ji išvertė savo žaislų dėžę, susirado žaislines reples ir bandė išsitraukti savo klibantį dantį. Patikėkit, nesijuokti nebuvo įmanoma. Nepavykus išsitraukti, to prašė mamos, kuriai taip pat nepavyko. Pavyko tik stomatologei.

Nerūpestinga vaikystė...