Augustės dienoraštis: nutrūktgalvė mergaitė dažytom lūpom

Dažniausiai mergaitė siejama su švelnumu, atsargiu elgesiu, noru puoštis ir maivytis. Pastebėjau, kad keturmetei Augustei nesvetimas noras ir nagučius pasilakuoti, ir plaukučius gražiai susišukuoti, pasipuošti gražesniu rūbeliu. Tačiau, kai vaikas netikėtai pasidažo lūpas su iš kaimynės '"pasiskolintu" lūpdažiu, supranti, kad tas noras atrodyti gražiai labai jau rimtas :-). Na, kaip ir priklauso mergaitei.

Tačiau, jau ne pirmą kartą pagalvoju, kad atsargumas Augustei visai svetimas. Jei jau bėgs, būtinai pargrius ir keliai bei alkūnės pasipils kraujais. Dažnai net pro stalą kambaryje eidama užkliūna ir užsigauna. Žinoma, kiekviena "trauma" aplaistoma ašaromis. O jei jau užklijuoji pleistriuką, tai atėjus laikui jį nuplėšti, kyla dar viena "potrauminė drama" su dejonėmis ir ašaromis.

Pastebėjau, kad kelių nubrozdinimai dar nespėja užgyti, kai vėl iš naujo juos nusibrozdina.

   Pirkdama Augustei naujus batus, jau nebesitikiu, kad jie nors savaitę pabus gražūs. Batų viršūnės netrukus nudaužomos. Po mėnesio batai atrodo taip, lyg būtų dėvėti jau ne vieną sezoną. Visus ant batukų esančius dekoro elementus (gėlytes ir pan.) pameta labai greitai. Ech..

Tiesa, tas "traumas" ir "nuoširdų" batų nešiojimą sieju su Augustės judrumu ir nerti į veiklą "stačia galva" - nieko aplink nematant. Atsikišusios šaligatvio plytelės niekada nebus pastebėtos, nes juk priekyje -  vabalas, vertas viso Augustės dėmėsio!