Bijau pabusti iš šio sapno...

Taip, taip aš jaučiuosiu lyg sapne... Vis galvoju, kaip čia kuo ilgiau padaryti, kad viskas vis tęstųsi, kad nesibaigtų..

Pagalvosite turbūt apie ką čia aš? O gi apie mamystę. Ji man jau tęsiasi beveik dešimtmetį ir vis brandesnė, nuostabesnė. Tik mano "kūdykis" auga ir aš jau nepajėgi pakelti, pasūpuoti... o, taip norėtųsi. Bet užtai man jo darbeliai patys gražiausi, patys nuostabiausi, išvirta kava (jei net užpilta šaltu vandeniu) visvien gardžiausia.

Auga tas mano vaikas, augu ir aš.  Vis prisimenu savo šviesios atminties mamytę, kuriai aš taip ir neužaugau, vis buvau vaiku... Matyt visoms mamoms taip lemta išgyventi.

Tad, šią gražią, gražią ir gamtos atžvilgiu dieną, sveikinu visas Mamytes, su mūsų dienele, braukime tik džiaugsmo ašaras ir žavėkimės savo vaikučių nuveiktais darbais.  Mylėkime ir jauskimės mylimomis.

P.S. aš nudžiugau gavusi štai tokią puokštę, ji man nerealiai graži...lyg saulės spinduliukas.