Derybų menas

Mano sūnus ruošiasi miegoti:
- Mama, noriu gert! Dar įpilk man vandens ir pastatyk šalia lovos. Mama, o mes turim sausainių? Duosi man rytoj? Mama, o pasakyk dėdei Gintui, kad aš tavęs klausau ir man reikia nupirkt šokoladą!
- Kad nelabai klausai...nemiegi...
- Klausau klausau! Aš juk geras, taip, mama?! Duosi man rytoj telefoną? O žinai, gal rytoj kepsim pyragą?
- Geras. Duosiu. Kepsim. Miegok.
Penkių minučių tyla. Baaaam:
- Mamaaaaa, mano pagalvė pabėgo į palapinę! Mamaaaa, mano zebras įlipo į sesės lovą! Mamaaaa, sesė atsikėlė! Mama, nu pasakyk, kad jinai nerėktų! Mamaaaaaaaa, užklok mane! Mama, man kojytės šąla! Mama, man jau pilvą skauda! Mama, noriu sysiu! Mama, gert! Mama, užklok! Mama, aš noriu naujos mašinos! Mama, penktadienį į darželį pasiimsiu mešką! Mama, mano vanduo baigės! Mama, ateik pas mane pagulėt!
- Neisiu, aš jau beveik miegu. Prašau miegoti.
Tai išnyra šešėlis šalia mano lovos ir derisi:
- Mama, bet žinok aš kai užaugsiu ir turėsiu žmoną, tai leisiu tau kartu su manim miegot. Gal galiu pas jus trumpai pagulėt?