Konsultuoja VU Onkologijos instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, chirurgas onkologas, habil. dr. Valerijus Ostapenko.
Diagnozė „Jums krūties vėžys“ vienoms moterims tolygi gyvenimo pabaigai
Kiek yra skirtingų moterų, tiek yra skirtingų reakcijų į žinią apie krūties vėžį. Paprastai žinią, kad serga krūties vėžiu, o ypač sunkesne jo forma, moterys priima labai sunkiai, juk tokia naujiena tikrai nėra pati maloniausia.
Vienos verkia, ašaroja, jaudinasi dėl darbo, dėl savo ateities. Kitos pyksta ant gydytojų, ant artimųjų. Turi būti ne vien chirurgas ar onkologas, bet ir geras psichologas. Negali tiesiai šviesiai išrėžti: „Jums krūties vėžys“, – lyg tai būtų eilinė liga.
Moteriai tai tolygu gyvenimo pabaigai. Paprastai, atsižvelgi į ligos stadiją, moters amžių, išsilavinimą, ruošiesi pokalbiui ir ieškai tinkamų žodžių pasakyti, jog ji serga arba jai įtariama liga.
Ir stengiesi nuraminti dėl ateities: liga – ne nuosprendis, ir su ja galima gyventi dar ne vienerius metus, moteris gali kovoti, bet negali nusisukti nuo gydymo ir sveiko proto – dėl savęs, šeimos ir artimųjų.
Su krūties vėžiu kovoti padeda specialistų komanda
Išgirdusi tokią žinią moteris iš pradžių sunkiai suvokia informaciją apie tolimesnį gydymą. Ašaros rieda ir prieš, ir po operacijos, bet pirmieji gydymo rezultatai ašaras išdžiovina.
Su krūties vėžiu kovoti padeda visa komanda: psichologai, psichiatrai, chirurgai, radiologai ir kiti. Gydymo eigą labiausiai nulemia diagnozė ir ligos forma. Kiekvienu atveju pritaikai individualų gydymo planą...
Jei moteriai pablogėja, agresyvesnei ligos stadijai pritaikai naują gydymo schemą. Kai moteriai pasakoji apie gydymo eigą, pasirengimą operacijai, šalutinius poveikius ir sveikimą, jai labiausiai rūpi – ar bus išsaugota krūtis.
Kai neįmanoma, pasakai, kad galbūt teks šalinti krūtį ir taikyti stiprų gydymą, patari iš anksto paieškoti peruko, pasidomėti krūtų protezais. Turi išlikti jautrus ir subtilus, kai moteris klausia apie intymų gyvenimą po chemoterapijos, ar prašo patarti, kaip pranešti žinią artimiesiems – daugelis be reikalo jaudinasi, ar neužkrės savo vaikų ir vyro.
Užkalbėjimai nepadės
Ir labai gerai, kad moterys vis dažniau užduoda klausimus ir vis rečiau renkasi įvairius užkalbėjimus, žibalo, rupūžių terapiją ir pan.
Patirtis rodo, kad išoperavus naviką, ne viena moteris nutraukia gydymą, klaidingai manydama, kad jau pasveiko. Todėl perspėji, kad operacija – tai pradžia, kai pašalinamas tik židinys, todėl reikės dar ilgo gydymo, norint išrauti ligą su visomis jos šaknimis.
Kad liga neatsinaujintų, pašalinto židinio vietoje taikoma spindulinė terapija, profilaktiškai skiriama hormonų terapija. Praėjus 3–5 metams po sėkmingo gydymo moteris jau gali pastoti.
„Vienoje pusėje yra liga, o kitoje pusėje yra gydytojas. Jeigu pacientė bus gydytojo pusėje – mes galime nugalėti ligą.“
Jei turite klausimų šia tema, gal jūsų artimieji serga, o gal tiesiog nežinote, kur, kada profilaktiškai pasitikrinti krūtis, klauskite redakcija@mamyciuklubas.lt - specialistai bandys atsakyti.
Ar metuose ar issilavinime esme,visoms moterims(net ir pacioms stipriausioms)sustingsta ir sulinksta kojos per kelius,suzinojus diagnoze.Priejimas prie kiekvienos turi buti jautrus...Jei moteris perkopus 55 ar 60(nurasyta)-tai jai galime be priekaistu ir isvedziojimu tai pasakyti drasiai???Kiekviena moteris isivaizduoja viduje paciame jegu zydejime,ir turi dar daug planu..ir jeigu be atsakomybes ir psichologinio issilavinimo isreziama i akis- TAU VEZYS...nezinau,ar jei dar tuo metu blaiviai galvojasi ir ji dar is viso nori gydytis(ji save jau nuraso)Apie kokius mes psichologus kalbame???gal kokiame vilniuje ir tai gal is 10 moteru kokioms 3 buvo suteikta psichologine pagalba....
Baisi liga....del psichologu pirma karat girdziu,kad jie yra komandoje,kiek musu seimos moteru sirgo sita liga ne vienai nebuvo suteikta si pagalba.