Du mažyliai namuose: laikas su tėčiu

Gimus Gyčiui, kažkaip labai natūraliai susidėliojo, kad kol mūsų tėtis turi mėnesį tėvystės atostogų, pasidalinome vaikais. Aš didžiąją laiko dalį leidžiu su Gyčiu, kuris visai nenori gulėti nei lopšelyje, nei šalia ant lovos, geriausia gi pas mamą ant pilvo ar ant rankų,  ar ant kelių. Jei nevykdome šio jo pageidavimo, rėkia taip, kad abejonių nekyla, reikia jį paimti ant rankų čia ir dabar. Kai nemiega, valgo dažnai, tad taip ir lekia mano dienos su Gyčiu ant rankų, taip ir pietus tenka pagaminti  ir kitais smulkiais darbeliais užsiimti.

Na, o tėtis užsiima su Ignu. Nuo spalio Igną leidome lankyti šeštadieninę mokyklėlę į kurią važiuoja su tėčiu. Ten vyksta mankštos, muzikos bei dailės pamokėlės. Labai norėjome, kad Ignas truputį priprastų prie kitų vaikų, socializuotųsi, nes gyvename nuosavame name, kur mažai jų mato. Taip pat jam labai sunku pakeisti aplinką, kartais atrodo, kad jis nemėgsta naujovių ir nepažįstamų erdvių. Jau štai praėjo visas mėnuo, o jis vis dar paverkšlena pamokėlių metu, vis rodo į duris, kad reikia išeiti, o dalyvauti veikloje pradeda tik pamokėlėms įpusėjus, vos ne tada, kai jau tikrai reikia išeiti.  Tikiuosi, kad ilgainiui pripras ir jam bus ši nauja patirtis į naudą, gal taps drąsesnis.

Na o namie tėtis kartu su Ignu puikiausi draugai. Kartu skaito knygeles, groja gitara ir dainuoja, stato namus iš kėdžių ir pagalvių,  konstruoja garažus mašinoms iš kaladėlių. Tėtis labai laukia, kada gi galės jau kokį sudėtingesnį konstruktorių Ignui nupirkti, ne tiek dėl vaiko, kiek dėl savęs...Ignui tikrai smagu, kai tėtis su juo dūksta, pakilnoja, gaudo jį po namus,  tad ir mamos reikia šiek tiek mažiau.  Tik, kai ant puoduko reikia ilgam reikaliukui bėgti, tada tinka tik mama. Ech...

Kol buvo gražios dienos ėjome visi kartu pasivaikščioti po mišką,  buvome išlėkę pirmą kartą su mažuoju į miestą. Dabar man atrodo, kad auginti vieną vaiką yra labai paprasta, galima oi kiek darbų nudirbti, o atsiradus antram, reikia pasistengti viską suspėti. Kartu su vyru ir dviem vaikais į parduotuvę išsiruošėme per valandą!  Reikia dar praktikuotis, kad sugebėtume išsiruošti greičiau (gal gi dar trečią vaiką ateity turėsime)...

Tėčiui atostogos baigsis jau kitą savaitę, tada man prasidės maksimalių išbandymų metas. Na, o kol kas dar ilsiuosi  :)