Vis neturėjau laiko prisėsti ir parašyti. Tas švenčių maratonas! Kūčias praleidome namie, buvo atvažiavusi močiutė bei mano sesuo su šeima. Smagu ir gera, kai per tokias šventes namus užvaldo klegesys, susirenka visa šeima. Trūksta kėdžių susėsti, stalas per mažas, bet kažkokiu stebuklingu būdu visi randa savo vietą. Prisiragavom daugiau negu dvylika patiekalų :), bet pastebiu, kad kasmet tradicijų laikomės vus mažiau. Vaikystėje būtinai per Kūčias virdavome bulves su luoenom, valgydavome virtas pupas, mama išvirdavo aliejuje pyragėlių su aguonom, kopūstais, grybais, gerdavome aguonpienį. Praeitais metais aguonpienis ir pyragėliai dar buvo, šiemet jau nebe....Nors labai norisui išsaugoti tas tradicijas, bet ne ką mažiau svarbu prasmingai praleisti laiką su šeima ir tikrai ne prie puodų. Žodžiu, net ir ne su visai tradiciniais patiekalais gražiai pavakarojom. Kadangi šeimoje yra mažų vaikų, teko suvaidinti kalėdinį stebuklą, kai netikėtai vaikus išviliojame &kažko& į kitą kambarį, ir būtent tuo momentu suskamba durų skambutis, girdisi Kalėdų senio balsas ir atsiranda dovanos po egle. Taip įtikinamai šaukėme &ho ho ho&, kad net Ignas pritarė atkartodamas, kuris dar nebuvo į kitą kambarį iš vyliotas, nes Kalėdų senis didelių emocijų jam dar nekelia. Bet kiek netikėtumo ir nuostabis sesers vaiko veide! :) Na ir tada jau popieriaus plėšymas, dovanų pakavimas. Nors Kalėdų senis Ignui nerūpi, bet dovanas išpakuoti ne tik savo, bet ir kitų, Ignui labai patiko. Gerai, kad yra mažasis brolis, kuriam sovanos išvis nerūpi, tai Ignas jas ir nusavinti kuriam laikui gali :).
Na, o Kalėdoms išvykome į Rokiškį, pas senelius, kur prabuvome kelias dienas. Ten vėl...Gardūs patiekalai, dovanos, senelių dėmesys. Čia, norėdami sumažinti dovanų kiek į ir svarbą, jau antrus metus dar per Vėlines išsitraukiame lapelius, kas kam dovanėlę dovanos. Žinoma, vaikai traukime nedalyvauja ir dovanų gauna nuo visų (tetos, dėdės, prosenelės, močiutės)....Norėtųsi, kad vaikams Kalėdos neasocijuotųsi vien tik su dovanomis, kol kas jie dar nelabai supranta, bet kitais metais reiks ne tik vaikų, bet ir giminaičių auklėjimu užsiimti :)
Ech...Praėjo Kalėdos, laukiame Naujų ir jau pradeda imti lengvas liūdesiukas, kad tuoj reiks nupuošti eglę, sudėti visus papuošimus giliai į spintą iki kitų metų, kad neliks to šventinio pakylėto jausmo. Kalėdos man pati svarbiausia metų šventė, o Naujieji kažkaip tokių emocijų nesukelia. Bet Baltą mišrainę rytoj gaminti vis tiek teks. Kai namie atsirado vaikai, kol kas nedrįstame Naujųjų švęsti kažkur kitur ne namie. Nepatogu, nes Ignas jau 21 val miega, stengiamės, kad ir Gytis įeitų į tokį ritmą, o dragai tokiu laiku tik pradeda į svečius kviesti :). Nešvenčia gi nuo vidurdienio kaip mes:) Tad rytoj planuojame dieną pabūti mieste, pasivaikščioti, gal kažką smagaus pamatyti, o vakare, užmigus vaikams, nugriūti ant sofos ir prikirsti Baltos mišrainės, kitų skanėstų, pagaliau po ilgų bandymų gerai pavykusių keksiukų paragauti, ramiai kokį juokingą filmą pažiūrėti.
O kaip jūs švęsite Naujųjų metų atėjimą?
Su artėjančiais! :)
