Klaipėdos mamyčių klubo narės turėjo fantastišką galimybę susipažinti su Ebru menu – tapyba ant vandens. Šis menas į Lietuvą atkeliavo iš Turkijos visiškai neseniai. Eglė, VŠĮ „Meda project“ įkūrėja ir vadovė, pasakojo susižavėjusi šiuo menu prieš 9 metus. Turkijoje mokėsi šio meno subtilybių ir jau kuris laikas Lietuvos žmonėms suteikia galimybę pasinerti į šio unikalaus meno kūrimą.
Mamyčių klubo merginas Eglė pasitiko jaukioje studijoje. Išsispyrusioms iš batelių, pasipuošusioms nuostabiomis prijuostėmis ir įsitaisiusioms ant minkšto kampo, Eglė pasiūlė šiltos arbatos su medumi - tiek ir tetrūko iki šiltos ir jaukios atmosferos.
Merginos išgirdo pačios Eglės pažinties su Ebru menu aplinkybes, išsiaiškino tam tikras šio meno subtilybes. Ebru menas - visiškai unikalus ir jo technika išlikusi lygiai tokia pati kaip ir prieš 900 metų. Merginų laukė testas – išsiaiškinti iš ko pagamintas teptukas naudojamas tapyti ant vandens. Paaiškėjo, jog iš sudžiovinto rožės kotelio, nes jis be galo lengvas.
Išbandymas teko ir uoslei: nustatyti koks skystis pilamas į dažus, naudojamus tapymui. Kvapas buvo (švelniai tariant) nemalonus.. Po keletos bandymų, atsakymas – jaučio tulžis.
Buvo įdomu klausytis Eglės pasakojimo, bet merginos skubėjo prisiliesti prie šio nuostabaus meno, jį išbandyti. Eglė sakė negalinti apibūdinti jausmo kuris apima tapant ant vandens – „siela lyg palieka kūną“ – sakė ji.
Pirmieji bandymai su Eglės pagalba:
„Keistas jausmas apima tapant ant vandens – sakė viena iš dalyvavusių mamyčių – galvoje tuščia, o ranka atrodo pati kuria kažkokius vaizdinius, kurie, kad ir neįgiję konkrečios formos, vistiek kažką stipriai primena..“
Susitkimo pabaigoje Eglė kiekvieną iš merginų „perskaitė“ kaip kokią atverstą knygą. Iš to, kas atgulė ant žmogaus nutapyto paveikslo, galima labai daug pasakyti apie jo asmenybę, dabartinę būseną, nuotaiką. Po kiekvienos Eglės ištartos frazės merginos įnirtingai linksėjo galvomis ir vis kartojo: „visiška tiesa..“
„.. be galo džiugu ir gera sieloje prisiminus vakarykštę dieną. Po sunkios darbo dienos Ebru menas man buvo kaip visiško atsipalaidavimo terapija sielai :) Ištirpo laikas, vieta, žmonės , liko tik vanduo, dažai ir aš - toks kuklutis Dievo sutvėrimas, kuriam MENAS gyvenime, rašosi iš Didžiosios raidės. Pagarba Meną kuriantiems žmonėms.. Žemai lenkiuosi.“ – po susitikimo sakė mamyčių klubo narė Kristina
Kad šis nedidukas prisilietimas prie Ebru meno paliko nemažą įspūdį susitikimo dalyvėms, galima spręsti iš to, jog visos iki vienos nusprendė dalyvauti projekte ir nuo šiol kiekvieną mėnesį ateis su šeima tapyti ant vandens..
Aš pati namo grįžau su šypsena veide.. ir jei kas būtų paklausęs kodėl aš tokia laiminga, tikrai nebūčiau galėjusi įvardinti kodėl.. Buvo 9 valanda vakaro.. Panorau susisupti į šiltutėlį pledą ir atsigerti kvapnios arbatos. Ir tik tada kai uoslė užuodė kavos kvapą, supratau, kad mano siela tikrai kažkur išėjo.. o kūnas mechaniškai pagamino kavos puodelį, kurį paprastai ruošiu ryte..
Ačiū Eglei už dar vieną gražią popietę mūsų kasdienybėje..
Tikrai smagu buvo - laikas tirpte ištirpo 😀 Aš apskritai iš tų - "truputį susipykusių su menu", bet čia..viskas plaukia iš vidaus ir jokių meninių gabumų nebūtina turėti 😀
Labai meniškas susitikimas! Šauniai jūs čia! 😀