Ech... ta Turkija arba iššūkiai, kuriuos priėmiau pirmą kartą

Nepamenu, ar sakiau kad dešimčia dienų buvau išlėkusi su dukra, sese, vaikais ir draugais į Turkiją. Grįžau tik praėjusį savaitgalį. Nusipirkome bilietus dar pavasarį - taip šiek tiek sutaupėme.

Pirmą kartą vykau su aštuonių didelių ir mažų žmonių kompanija, nes iki tol esu buvusi Turkijoje tik dviese su dukra. Žinoma, kad su sava "chebra" ten gerokai smagiau ;)

Bet apie viską nuo pradžių...

Jei smalsu kelionės kaina, įsitikinome, jog perkant bilietus kooperuotai ir vykstant ne sezono metu, kaina gerokai sumažėja. Tad mums su dukra kelionė į Alanijos priemiestį pirmyn-atgal 4 žvaigždučių viešbutyje su "viskas įskaičiuota" (kaip gi kitaip) kainavo apie 710 eurų. Na, neskaitant papildomo bagažo, kelionės draudimo ir kitų pasiruošimo kelionei išlaidų.

Kaip ir tikėjomės, rugsėjo 21 dieną mus pasitiko 30 laipsnių šiluma, o šiltoje kaip arbata (29 laipsnių) Viduržemio jūroje išsimaudėme vos pasidėję daiktus.

Nėra ką lyginti su mūsų Baltija. Norėjosi mirkti ir mirkti, tik Viduržemio jūros vanduo, kadangi gerokai druskingesnis, labai graužė vaikų kūnus. Mano dukros Saulės oda labai jautri ir dažnai niežti (vis dar pasireiškia atopinio dermatito požymiai), tad šiek tiek pasimaudžiusi ji iškart bėgdavo po dušu. Bet tai maudynių malonumų nesutrukdė.

O čia aš gaudau sesės mergaitę

Kaip ir visuose Turkijos kurortuose netrūko pramogų - kas paskraidė, kas su vandens motociklu ar ant padangos pralėkė.

O čia vaizdas pro mūsų viešbučio langą

Na o baseine vaikai galėjo murkdytis kone visą dieną - beveik nejutome chlorkalkių kvapo (kaip nekuriuose Lietuvos baseinuose), o svarbiausia, kad niekur negraužia ir dar yra čiuožykla. 

Kas gali būti geriau - pasimaudai, išlipi - atsigeri sulčių, vandens, nugriebi kokį vaisių ir vėl šoki atgal :)

Na jau maniškė tai triukų visokių prigalvoja :)

Turbūt daugelis iš jūsų esate buvę kuriame nors Turkijos kurorte, tad nėra ką daug pasakoti. Keturių* viešbučiai nėra idealūs, tačiau mes ir nesitikėjome visiško komforto - kartais pastreikuodavo vanduo (nebūdavo karšto), bet rankšluosčius keisdavo kone kasdien (tereikdavo palikti kelias liras).

Maistas normalus, pakankamai skanus - daug daržovių, visokių šaltų užkandžių, žuvis. Tik mažiems vaikams nebuvo kažko tokio, ką jie labai noriai valgytų - nei mūsų įprastų blynelių, varškėčių, jogurtų, tik vienos rūšies vaisiai pietų (pvz. apelsinai) ir vakarienės (arbūzai) metu. Tačiau tai priklauso turbūt nuo viešbučio. Pusryčiauti net neidavome, nes jei neatsikeli 7.30, tai prieš devynias (kai mes pabusdavome) tikrai nieko nebegausi.

Kai atsibosdavo "viskas įskaičiuota" maistas, eidavom į prekybos centrus. Kainos beveik visiškai tokios pačios kaip pas mus. Turkijos lira beveik atitinka litą. Tad sočiai prisipirkdavom jogurtų, apelsinų, bananų, vynuogių (nerealaus saldumo) ir pan. Nusibodo vištiena, nes pas juos visi ją valgo, tad Lietuvoje į ją nebenorėjau žiūrėti :)

Žodžiu, pailsėjome superiniai gerai!

Čia visa graži pasimaivau prieš sesę ir ruošiamės į miestą :)

O čia mes vėl durniuojame baseine :)

Jei nori, gali pasiskinti vieną kitą bananų kekę tiesiai iš mini plantacijos, kurių rasi vos ne kiekviename kvartale :)

Na ir apie tuos pirmuosius mano kartus - iššūkius, kurie visi, beje, susiję su vandeniu.

1) Pirmiausia, pabandžiau šokti į vandenį kaip normalūs žmonės nuo baseino krašto ant galvos rankomis į priekį, o ne ant kojų. Visą gyvenimą norėjau pabandyti ir bijojau. Pirmą kartą gavosi ant pilvo, na o antrą kartą visai neblogai.

2) Pirmą kartą plaukiau plaustu kalnų upe (taip vadinamu raftingu). Keturias valandas - patiko nerealiai. Įžiūrite mane ir Saulę? :)

Na o Saulė tai išvis ekstremalė - šoko nuo tramplyno į ledinę kalnų upę

3) Pirmą kartą pabandžiau pasivažinėti (jei taip galima pasakyti) vandens slidėmis. Esu kartą bandžiusi ežere, tačiau banguotoje jūroje...ojoj. Pasiryžau, susimokėjau, tad nebebuvo, kur trauktis. Jaudinausi, kaip atsistosiu, ar išlaikysiu pusiausvyrą, kai jūros viduryje pakels vandens motociklas. Ir ką - atsistojau, tačiau gal nepraėjo nė dešimt sekundžių nuo starto ir aš kritau į vandenį - ant veido. Nenoriu net prisiminti :) Viena slidė į vieną pusę, kitą - į kitą. Gurkšnis sūraus sūraus vandens. Bet ir vėl stojuosi ir gal po pusės minutės paslidinėjimo vandens paviršiumi - vėl krentu. Taip gal penkis kartus stojausi, kritau ir vėl čiuožiau. Kai nors keliolika sekundžių išsilaikai ir skrieji per bangas - jausmas, patikėkite, nerealus! Bet jaučiau, kad rankos nebeatlaiko ir sakau - viskas! Viso laiko neišnaudojau, tad turkas pasigailėjo manęs ir dar pavėžino vandens motociklu :)

4) Na ir ekstremaliausia man buvo - nardymas prie Alanijos legendinių uolų. Pirmą kartą gyvenime - nežinau, nei kaip ten bus, nei kaip kvėpuosiu, nei kaip slėgį ausyse suvienodinti. Nei aš norėjau, nei ką. Nors meluoju - smalsumas buvo. Draugas sako - pabandyk, o tai vis klausinėji, kaip ir kas ten. Priėmiau iššūkį - galvoju, juk nemirsiu. Bet neįsivaizduojate, kaip BIJOJAU! Jau kai įsėdome į laivą, pradėjo širdis daužytis, ėmė viskas po kojomis linguoti ir, kai laovas prisišvartavo prie uolų, galvoju - nebenoriu :) Bet nėr kur trauktis.

O čia visa nardymo įranga

Mus "žalius" instruktavo, parodė sutartinius ženklus, kaip yra ok, kaip rodyti, kai nori kilti į viršų ar leistis dar žemiau, kai nekaip jautiesi ir pan. O svarbiauasia, kaip supratau tik vėliau, kad laaaabai svarbu sureguliuoti slėgį ausyse, kol nepradėjo skaudėti. Vos iššokau į vandenį su kauke ir balionu, apėmė šiokia tokia panika. Gerai, kad instruktorius visada laikė už rankos.

Pirmiausia, nelabai mokėjau kvėpuoti pro burną, šiek tiek įkvėpiau pro nosį - tada kaukė aprasojo ir spėkit, ką aš tada mačiau - gal 50 proc. viso povandeninio grožio. Ėmėme nerti gilyn - staiga ausys suskaudo, o man instruktorius rodo, kad praputinėčiau nosį, kad atsikimštų ausys. Šiaip taip pavyko. Leidomės vis gilyn ir gilyn. Į rankas davė batoną, kad pamaitinčiau žuvis - buvo smagu. Bet, jei atvirai, viso grožio nemačiau, man šiek tiek svaigo galva, panikos nebebuvo, bet galvoju sau - ok iššūkis priimtas, bet geriau gyvenkite, žuvytės, be manęs:)

Šiaip ne taip įsiropščiau į laivą, kojos linko. Pasirodo, mes buvome 10 metrų gilyje apie 40 minučių. Visi sakė, kad kaip pirmą kartą laikiausi visai neblogai, tačiau nesijaučiau gerai. O dar tas laivas taip siūbavo, kad pro bortą kai ką gero žuvims palikau :) Ar bandysiu dar kartą? Niekada nesakau niekada...gal po metų, kai viskas nuslūgs, bet būtinai prieš tai reiks pasitreniruoti baseine.

Likus kelioms dienoms iki grįžimo, supynėme Saulei turkiškas kasytes - jau laaaabai norėjo :)

Šis malonumas truko apie tris valandas ir kainavo apie 80 lirų.

Dukra pasiryžo tiek išsėdėt (viena), ko tik dėl grožio nepadarysi :) Mokykloje jau visos klasiokės spėjo kasytes pačiupinėti ir suskaičiuot

Štai tokios mano atostogos. Sakiau, tik tingėsiu ir valgysiu, bet netikėtai jos buvo visai aktyvios.

Ai, dar išbandėme turkišką pirtį - hamamą. Įvairūs vietiniai SPA malonumai - trynėmės purvu, druska, po to bridome į ledinį vandenį, garinomės pirtyje, po to laukė pilingas putomis ir galiausiai atpalaiduojantis masažas.

Ko pasiilgsiu? Tik šiltos jūros...