Ergo kubas: I-ieji namų darbai

Pirmiausia turėčiau prisipažinti, kad siūti, o ypač siuvimo mašina, dorai negebu, bet, pagalvojau, kada gi, jei ne dabar ryžtis priimti iššūkį ir prisiminti kadais mokykloje įgytus siuvimo pradmenis, juolab kad laukiamas rezultatas – lavinamasis ergo kubas, kurį ketinu padovanoti savo mažyliui. Tikiuosi, visas užduotis įveiksiu sėkmingai.

Pirmasis pasirengimo ergo kubo gamybai žingsnis – medžiagų paieška. Peržiūrėjau močiutės spintą: radau keletą patinkančių variantų, tik tiek, kad visi rasti audiniai vienspalviai, languoti arba gėlėti. Kadangi kubą gaminsiu savo mažiukui, norėjosi kokios „vaikiškesnės“ medžiagos, taigi porą audinukų įsigijau. Prie vienspalvių kubo sienų planuoju prisiūti iš įsigytos medžiagos iškirptus paveikslėlius. Tiesa, nusprendžiau pasinaudoti mokytojos Medos pasiūlymu ir vieną kubo sieną padaryti iš džinsinės kišenės, kurią ketinu apsiūti skirtingomis sagutėmis. Be to, man labai patinka vardiniai žaisliukai, tad vienoje kubo sienoje nusprendžiau išsiuvinėti savo sūnelio vardo inicialą. Greičiausiai siuvinėtą kubo sieną su kitomis sienomis turėsiu susiūti ne siuvimo mašina, o rankomis.

Antrasis pasiruošimo žingsnis – kaspinėlių, įvairių virvelių, sagučių, karoliukų paieška. Šią užduotį išpildžiau greitai, mat turėjau nuo kitų rankdarbių atlikusių naujų juostelių, taip pat keletą juostelių nuo saldainių dėžučių. 

Ketinu panaudoti kadais veltus kamuoliukus, įvairius – medinius ir plastmasinius – karoliukus.

Trečiasis pasiruošimo žingsnis – užpildo paieška. Kadangi radau nemažai nepanaudotos juodos vilnos, greičiausiai ja ir užpildysiu savo kubą.

Dar norėtųsi vilną su kuo nors pakombinuoti, kad kubas „skambėtų“: galbūt teks įsigyti vieną kitą šokoladinį kiaušinį ir užpildyti jų viduriukus kruopomis.

Tikiuosi, pirmieji mano namų darbai įskaitytini!