Ieva Andrulytė-Ptakienė atvira: ,,Neužteko vien tinklaraščio, tad išleidau knygą‘‘

Tinklaraščio Ciao_Teo autorė Ieva dar visai neseniai išleido knygą, skirtą vaikams. Tačiau pats knygos kūrimo ir rašymo procesas užtruko beveik dvejus metus, visgi šiandien ,,Kitokių receptų knyga‘‘ jau antrą savaitę laikosi tarp 10 labiausiai skaitomų knygų Lietuvoje. Tad apie knygos užkulisius, motyvaciją bei Ievos ir sūnaus Teodoro mėgstamiausias veiklas šiandien kalbamės su Ieva Andrulyte – Ptakiene.  

●      Ieva, dar visai neseniai išleidote knygą, skirtą vaikų ugdymui ir lavinimui, papasakokite, kaip kilo idėja kurti būtent tokio turinio knygą?

Atsiradus Ciao_Teo pradėjau galvoti, kad vien tinklaraščio apie kitokius žaidimus negana. Vienu metu galvojau ir apie kitokią mamų ir vaikų užimtumo studiją, ir apie kitokią knygą. Ir ta idėja apie kitokią knygą mane tarsi užvaldė. Nes buvau mačiusi ir skaičiusi tik knygas su daug teorijos, bet tokios, kuri būtų kaip receptų knyga, kurioje svarbiausia būtų idėjos, kurios pats formatas būtų kaip receptų knygos - niekur nebuvau nei mačiusi, nei girdėjusi. O daryti tai, ko dar niekas nėra daręs - labai įdomu, aišku, ir labai sunku. Bet mano stiprus tikėjimas šia knyga padėjo, jai iš tikrųjų išvysti dienos šviesą.

●      Ar nebuvo sunku atrinkti veiklas, kurias rekomenduosite knygoje?

Buvo, tikrai buvo, bet pradėjau galvoti, ko ir kaip noriu savo knygoje. Norėjau, kad veiklos būtų tinkamos visiems metų laikams ir kad jos būtų kuo įvairesnės. Viena svarbiausia mano išsikelta sąlyga - kad jos būtų mūsų vienos mėgiamiausių - tos, kurios tikrai pasiteisino, kurias kartojome kelis kartus, kurias mano sūnus Teo išbandė ir įvertino geriausiai. Dar labai norėjau, kad jas būtų galima pritaikyti įvairaus amžiaus vaikams. Turėtų būti smagu tiek dvimetinukui, tiek ikimokyklinukui.

●      Apskritai, kiek laiko užtrukote kurdama knygą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo?

Pati knygos idėja kilo prieš trejus metus. Kol ją išsigryninau ir parašiau pirmuosius 100 knygos puslapių, praėjo metai. O ir buvau vienintelė, kuri tikėjo šia knygos idėja. Nes buvo leidyklų, kurios sakė, kad tai nesąmonė, niekas dar taip nedarė. Bandė pakeisti knygos formatą. Bet, ką aš galiu pasakyti - esu tikrai labai užsispyrusi asmenybė. Nuoširdžiai visu savo vidumi tikėjau šita knyga ir labai džiaugiuosi, kad ,,Alma Littera‘‘ patikėjo taip pat. Ir tuomet jau kartu su leidykla užtrukome nei daug, nei mažai - beveik dvejus metus. Dabar atrodo, kad tikrai nuėjau ilgą kelią. Ir nenustoju didžiuotis, kokia graži ji išėjo!

●      Kokį jausmą patyrėte, kai pirmą kartą į rankas paėmėte dar spaustuvės dažais kvepiančią savo pirmąją knygą?

Nors praėjo jau dvi savaitės po knygos pasirodymo visuose knygynuose, bet dar viskas atrodo kaip sapnas. Kažkas neįtikėtino! Ją kasdien glostau net po kelis kartus per dieną ir sunkiai renku žodžius apibūdinti tam jausmui. Labai didžiuojuosi ja ir džiaugiuosi, kaip ji atrodo, be galo esu laiminga, kad pavyko išpildyti savo viziją.

O kad ją vertina tinklaraščio sekėjai, perka, negaili gražių žodžių ir jį yra populiariausių knygų Top 10-uke antrą savaitę iš eilės - kažkas nerealaus! Esu tokia dėkinga!

●      Ir kaip sugalvojote pavadinimą?

Kadangi nuo pat pradžių mačiau ją kaip kitokią, unikalią receptų knygą, nekilo abejonių pavadinti „Kitokių receptų knyga“. Čia kiekviena veikla pateikta kaip receptas: ko reikės, kaip daryti, netgi stengiausi surašyti, ką kiekviena veikla lavina ir koks jos netvarkingumo lygis. Juk kartais tikrai nesinori baisios netvarkos, todėl čia norėjau suteikti galimybę užbėgti įvykiams už akių. O ir nuotraukos knygoje tiesiog kviečia ką nors nuveikti. Žinot, kaip būna, kai pamatai labai dailią skanaus recepto nuotrauką ir net seilės kaupiasi, kaip norisi paragauti patiekalo..? Taip ir čia panašiai - tik pavarčius ,,Kitokių receptų knygą‘‘ norisi iškart ką nors nuveikt smagaus ir įdomaus!

●      Jūsų knygos skaitytojos dažniausiai yra mamos, tačiau ar knyga taip pat aktuali ir tėčiams?

Manau, ji aktuali absoliučiai visiems. Ne tik mamoms, bet ir krikštamotėms, tėčiams, seneliams, auklėms, galbūt net darželių auklėtojoms. Juk joje 100 pačių įvairiausių idėjų. Pats geriausias paruoštukas visoms dienoms, kurias praleidžiame su vaikais. Atsivertei - ir daug negalvojęs leidiesi į kitokių žaidimų pasaulį.

●      Kokia knygoje aprašyta veikla Jums su sūnumi patinka labiausiai?

Nėra vienos tokios, jos visos yra kažkaip ypatingos. Visos kartotos po daugybę kartų. Čia atrinktos įdomiausios ir labiausiai patinkančios veiklos. Tik gal Teodorui augant jos kažkiek keitėsi - kol buvo mažesnis, labai mėgo pačias įvairiausias dėliones, jas kartais darydavau net ir du kartus per dieną. O kiek ūgtelėjęs labiau pamėgo eksperimentus.

●      O kuo šiuo metu gyvenate? Ką veikia Ciao_teo?

Šiuo metu vis dar labai džiaugiuosi knygos debiutu! Nes ji buvo be galo laukiama, todėl norisi atsidžiaugti kaip reikiant (šypsosi – red.past.). Taip pat šiuo metu intensyviai planuoju kelionę atgal į Lietuvą, nes buvome net pusei metų išvykę į Norvegiją. Noriu grįžti prie kelionių, vėl dalintis nuostabiomis aplankytomis vietomis. Nes iki karantino paskelbimo ir visiško sugriežtinimo kas savaitę aplankydavome vis ką nors naujo. Noriu visą vasarą paskirti naujiems nuotykiams, stovykloms ir galbūt, jei pavyks surengti kelis knygos pristatymus, atgaivinti Ciao_Teo dirbtuvėles.

●      Galbūt planuose dar viena knyga?

Sunku apie tai kol kas galvoti ir šnekėti, bet meluočiau, jei sakyčiau, kad visai apie tai nepasvajoju. Todėl svajosiu ir tikėsiuosi, kad mano svajonėms bus lemta išsipildyti.

●      Visgi, Ieva, iš kur Jūs semiatės kasdienio įkvėpimo kurdama veiklas vaikams?

Galbūt būsiu banali, bet didžiausias įkvėpimas yra mano sūnus. Jis mano ne tik kasdienis mokytojas, bet ir visas universitetas. Su juo aš augu, tobulėju, mokausi ir tik jis įkvepia daryti viską, ką darau.

●      Palinkėjimas skaitytojams

Linkiu neskubėti gyventi ir mėgauti kieviena akimirka. Įsileiskite nuotykius į savo namus, nes tik būnant su vaiku mes augame dar sparčiau ir mokomės gyvenimo spalvų daugiau. Smalsumas ir viltis mus varo į priekį, o netvarka – tikrai ne blogiausia, kas gali nutikti.