Dažnai pačios kalbėdamos išreiškiame savo nuomonę, nors ji būna kai kam ir nepriimtina. Bet bendraujant kasdien ir labai dažnai net nesusimąstome, kad vienas ar kitas pasakymas gali nuskambėti kaip įžeidimas.
Atrodo, viena kitą jau pažįstam ir toks bendravimas jau visoms yra suprantamas. Gerai susibendravus jau lengvai atskiriame, kur sakoma su ironija, kur su kandžia pašaipa, o kur tiesiog pašmaikštavimas.
Bet kartais ką nors pasakius, ar netenka raudonuoti? Kaip suvaldyti liežuvį, kad nepasakius ko nors netaktiško? Arba kaip elgtis, jei mums girdint kas nors apkalba mus ar mūsų pažįstamus? Apsimesti, kad negirdime, ar tiesiog bandyti nukreipti kalbą kita tema?
Ar esate papuolusios į kokią nepatogią situaciją dėl savo netaktiško elgesio, ar ne vietoje ištarto žodžio? Kaip glaistote susidariusią situaciją?
Šį sekmadienį pakalbėkime apie savo ištikimiausią draugą ir didžiausią priešą. Kaip sakoma, ilgas liežuvis - laiptai, kuriais užlipa nelaimė. Ar tiesa?
Rima
na ten tėviškė, aš ten kaip jaunas mėnulis 😉
tai jums ezerai po ranka 😀
gražiškiai
nu ką sidro jau nebėra , kas dabar? 😃
kur tiksliai?
atleisk,tave buvau pamirsus 😃
👍
tai kad aš pati nuo ten tai kaip jau pamirši 😃
mes tai nuo penktad iki pirmad leksim
va kokia atmintis 😀
mes kartais sublūdijam ir vienai dienai nulekiam, kai atstumas nedidelis
vilkaviskio raj..
vilkaviškio r 😉
iš kur jūs? pamiršau
nu jo 😉 man tai jau sekmadienis kaip ir nebūta 😃
mums ir beveik 3val kelio 😪
nu po sekmadienio žadėjo tai kitą
oi jo jums ilga kelionė, mums tik 1,30 min
tai jau šią savaite ne kitą 😉
na mums apgyvendinimas 12-13 val, tai jei išvažiuojam 5 ryto, jau kokią 9 val ten..