Mūsų draugystė prasidėjo prieš 12m. Buvau po skaudžių skirybų su tuometiniu draugu. Pasaulus sugriuvo. Nieko nenorėjau, niekur nėjau, sėdėjau namuose paskendus prisiminimuose. Kiek draugu kvietė, atsakymas tas pats: nieko nenoriu. Kol galiausiai geriausiai draugei nusibodo, atvažiavo pas mane ir išsivežė į miestą prasiblaškyti. Ten susitikom su jos vaikinu ir jo pusbroliu. Taip susipažinom. Tada vis dažniau visi keturi leisdavom laika kartu. Kol vieną dieną sulaukiau JO skambučio. Susitikom,pasivaikščiojom, išsiskyrėm. Taip galvojau padraugausiu, kol visiškai atsigausiu ir norėsiu nauju santykių, draugavom kaip draugai. Bet... vieną dieną supratom,kad esam daugiau nei draugai.
Baigiau mokslus, išvažiavau dirbt į Druskininkus. Taip metus taip ir važinėjom ir susitikdavom tik savaitgaliais.
Po metų grįžau į Vilnių,pradėjom gyventi kartu, po pusmečio susituokėm. Dabar gyvenam santuokoje jau aštuntus metus, auginam dvi nuostabias dukrytes.
