Įtraukta knygos

Žinote, kaip būna, kai paimi knygą ir ją tiesiog „suvalgai“? Ir net visai nesvarbu, kad laikrodžio rodyklės jau stabteli ties antra valanda nakties, kad šiaip taip prisivertus padėtį skaitinį į šalį dar negaliu užmigti porą valandų, nes galva „sproginėja“ nuo emocijų. Nesvarbūs net nuo įtampos pabalę pirštai, stipriai spaudžiantys viršelį. Visa tai svarbu tampa tik ryte, kai pagaliau giliai įmingu ir, regis, tuoj pat išgirstu: „mama, netamsu“. Dar dažniausiai prideda frazę: „nejyja“, bet šiandien ji netiko, nes visgi „jyja“.

Štai, tokia buvo mano pažintis su rašytoja Lisa Jackson. Tikrai pavėluota. Dvi dovanotos knygos jau kurį laiką gulėjo lentynoje ir laukė savo eilės, kol galiausiai sulaukė. Ir labai nustebino. Pirmiausia – įtemptu siužetu, tada – psichologiniais veikėjų portretais. Ir, sakyčiau, labai sudėtinga bei kraupia tema – vaikystėje patyręs smurtą šeimoje berniukas išžudo savo šeimą, o įkalčius nukreipia į smurtautoją patėvį, kuris vėliau per klaidą paleidžiamas iš kalėjimo. Sužalotos psichikos vaikis, dabar jau suaugęs, keršija, galima sakyti, visiems nuo krašto – gyvuosius užkasdamas karstuose kartu su mirusiaisiais.

Skaitydama detektyvus, visada gilinuosi į personažų psichologiją ir bandau nuspėtį, kas kaltas. Šį kartą teisingai atspėjau kaltininką, nors autorė paslapties neišdavė beveik iki pabaigos ir intriga išliko.

Trys bemiegiai pusiaunakčiai ir daug įtampos. Visada labai mėgstu pradėti naują knygą, bet kartais būna labai liūdna, kai ji baigiasi. Šis atvejis būtent toks. Gal reikėjo lėčiau skaityti? Na, bet Lisa Jackson parašė kelias dešimtis knygų.