Jei jau turi šalmą, reikia ir raketos!

Kaip jau pasakojau bloge apie kosmonauto šalmą, mintis apie kosminį gimtadienį sukosi jau nuo vasaros. Tik tada viską įsivaizdavau kur kas paprasčiau: pagaminsiu šalmą, išnuomosiu žaidimų kambarį, kuris daugmaž atitiktų kosminę temą, nusipirksiu kosminių balionų. Bet išėjo kiek kitaip. 

Lapkritis pas mus visokių slogų ir kosulių sezonas. Ir jei ne vienas, tai būtinai kitas vaikas pasigauna kokį virusėlį. Ir kalbu ne tik apie mus, bet ir apie svečius. Žodžu, išėjo taip, kad šventėme namie. Ir ne tik dėl virusų. Pastebėjau, kad mano vyresnysis kosmonautas jau ima tapatinti gimtadienius su žaidimų kambariais. Pagalvojau, negerai. Juk gimtadienis tai ne kambarys, ne patalpa, o afmosfera, galų gale gimimo šventė! 

Taigi, darom šventę namie! Ir ji nebus prastesnė nei žaidimų kambryje. Taip, mamai daugiau darbo: sutvarkyti namus, paruošti stalą, užimti svečius. Ir užduotis čia ne iš lengvųjų. Juk užimti reikės ne tiek suaugusius, o vaikus. Juk tai šventė jiems! Tai trumpam patapau raketų dizainere ir meistre, tortų kepėja, užkandžių gamintoja, interjero dekoratore ir animatore - per gimtadienį man teko pabūti Kosmoso mergaite, vaiduokliu, būrėja, mėnulio fėja na ir be abejo, kosmonaute :D

Taigi, raketą pagaminau ir pilnai užbaigiau tik dieną iki gimtadienio! 

Plušau, kol sūnaus nebuvo namie. Vyrą išsiunčiau su vaikais į lauką ir kirpau, pjoviau, klijavau, dažiau. Vyras pagamino šviečiantį valdymo skydelį, tai jam buvo gan lengva daryti ir nepasislėpus, vis tiek niekas nesupras, kas čia.

Tiesiog paėmėm sugedusį žaislą ir iš jo išlupom led lemputes su jungikliais. Dar toks mini zero waste projektėlis :) dar paėmiau porą žibintuvėlių apšvietimui.

O visa kita - kartoninės dėžės. Man vėl pagelbėjo google, bet gavosi viskas ne pagal brėžinius, o savaip, pagal tai, kokias turėjau dėžes. Iš esmės vienas ir tas pats erdvėlaivis skirtingai jį pastačius gali būti ir raketa, ir pilotuojamu kosminiu laivu.

Projektui prireikė trijų su puse įvairaus formato dėžių, daug karštų klijų, sidabrinės lipnios juostos ( suėjo gal trys ritinėliai, kas jau visai ne zero waste...) ir purškiamų sidabrinių dažų, nes teptuku tikrai būtų buvę labsi ilgai. Dažyti visą šį gėrį teko balkone. Gal nelabai gera mintis, bet kitos vietos neturime. Dar panaudojau plastikinius pieno pakelius turbinoms, o raketos ugnis piešiau akriliniais dažais.

Suklijavus dėžutes pagal savo fantaziją ir bendrą įsivaizdavimą, kaip atrodo erdvėlaiviai, gavosi gan savotiškas skraidymo aparatas. 

Man didžiausias įvertinimas buvo sūnaus "Oho!", o įlipti į jį norėjo visi svečiai. Tie, kurie fiziškai to padatyti negalėjo, papozavo bent jau prie :)