Taip jau atsitinka, varžybų išvakarėse vaikas patiria traumą t.y. nusibrozdina kelį (galingai), tad apie varžybų svajones tenka viltį palaidoti, nes skauda, net prisilietus prie keliuko. O šokiuose juk krūvis nerealiai intensyvus... Bet mamai gimsta geneali ideja išbandyti purškiamą pleistrą. Šį pleistrą tėtis atvežė iš Vokietijos prieš daugiau nei dvejus metus. Mama tada pamanė, kad tai "nesąmonė", juo labiau, kad jos draugės pritarė, kad tai irgi "nesąmonė", nors vėliau paaiškės, kad tai kalbama apie skirtingus produktus.
Bet, kai ištinka bėda "griebiesi šiaudo"... Mama išbando tą pleistrą, apsipurkšdama savo pačios nuospaudą, kuri labai kraujavo ir buvo labai nepalankioje vietoje, nes buvo pasidaryta žaizda, grėbiant žolę. Matote, per naktį, beveik užgijo.
Tad, jei man pasiteisino, nebijojau ir dukrelei apipurkšti sužeistą kelį. Tik dukrelę įspėjau, kad labai skauda ir baisiai smirda... Matote, kaip gražiai apsidengia plėvele, kuri neleidžia žaizdai sausėti ir kraujuoti, jos netempia.
Vaikas buvo kantrus, nes dar nežinojo, kad mama vaikui taurę, kaip laimėjimą jau "nurašė".
Papurškus pleistru, žaizda pasidengė plėvele, tai varžyboms galėjau ant plėvelės užtepti makijažui skirtomis priemonėmis ir išlėkė vaikas į varžybų aikštelę.
Vaikui kojytės neskaudėjo, teisėjams nebuvo matyti žaizdos, nes ji buvo užtepta makijažiniu kremu...
Spėkite, ar parsivežėme taurę, kuri buvo mūsų siekta visus metus?
Parsivežėte! Juk efektyviai kaip komanda dirbote! Svarbiausia, niekada nepasiduoti pirma laiko! 😀
Per kančias į žvaigždes! Mamos gelbėtojos. 😀